F.1   Broniaus Kviklio fondas

Bronius Kviklys (1913-1990)

Gimė Zastrone, Daugailių valsčiuje, Utenos apskrityje. Baigęs Utenos gimnaziją, studijavo ekonomiką ir teisę Kauno, Vilniaus universitetuose, buvo įvairių Lietuvos žurnalų bendradarbis. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1951 m. persikėlė gyventi į JAV. B. Kviklys išleido du enciklopedinius leidinius: „Mūsų Lietuva“ (1964-1968, 4t.) ir „Lietuvos Bažnyčios“ (1980-1987, 6t.); taip pat parašė ir išleido knygas „Lietuvių kova su naciais“ (1946), „Akademinė skautija“ (1954), „Lietuviškoji išeivija JAV“ (1976). Aktyviai dalyvavo visuomeninėje, kultūrinėje išeivijos veikloje, 1968-1980 m. dirbo „Draugo“ redakcijoje.

Gyvendamas Vokietijoje ir JAV, jis surinko didžiulį lituanistinį spaudos, knygų, fotografijų, numizmatikos, filatelijos archyvą, kuris 1993 m. buvo perduotas Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centrui. Archyvą perdavė B. Kviklio dukros Danguolė Kviklytė ir Rūta Kviklytė - Kulikauskienė

Knygų kolekcijoje daugybė lituanistinių knygų, išleistų tarpukario Lietuvoje, JAV lietuvių kalba, taip pat visame pasaulyje įvairiomis kalbomis išleistos knygos apie Lietuvą. Gausu grožinės literatūros. Kviklys sukaupė ir beveik visas sovietmečiu Lietuvoje išleistas visuomeninių ir humanitarinių mokslų sritis apimančias knygas. Gausi periodinių leidinių kolekcija.

B. Kviklio sukauptame archyve jo epistoliarinė kolekcija, susirašinėjimas su įvairiais asmenimis tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje; Kviklio darbų – „Lietuvos bažnyčios“ ir „Mūsų Lietuva“ - atskirų dalių rankraščiai bei gausi dokumentinė medžiaga, naudota rašant šias knygas; nuotraukos, dokumentai atspindintys įvairių emigracijos bangų gyvenimą išeivijoje. Kviklio fonde gausu laiškų, dokumentų iš kitų žmonių archyvų, pvz., Antano Smetonos iš Lietuvos atsivežtas ir tremtyje sukauptas archyvas, seniau dingusiais laikytų Vydūno kūrinių rankraščiai lietuvių ir vokiečių kalba, parašyti daugiausia po Antrojo pasaulinio karo, iš Tilžės persikėlus į Detmoldą.

Archyvai

F.2   Vinco Rastenio fondas

 

Vincas Rastenis (1913-1982)

Teisininkas, žurnalistas, visuomenininkas, politikas. Studijavo Lietuvos universitete matematiką, VDU teisę. Lietuvių tautininkų sąjungos generalinis sekretorius 1931-1935 m., „Lietuvos aido“ redakcijos sekretorius. 1940 m. bolševikų suimtas, kalintas, išlaisvintas prasidėjus karui. 1944 m. pasitraukė į Prancūziją, 1948 m. persikėlė gyventi į JAV. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos politiniame, visuomeniniame gyvenime. 1948-1950 m. “Dirvos” redaktorius, Tautininkų sąjungos narys, 1955-1961 m. Lietuvos nepriklausomybės talkos pirmininkas, aktyviai bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Vienas iš “Akiračių” steigėjų ir bendradarbių.

Archyvą 1997 m. VDU Išeivijos studijų centrui perdavė Leonas Sabaliūnas.

Archyve gausi V. Rastenio korespondencija su įvairiais lietuvių išeivijos veikėjais, įvairi informacija, protokolai, memorandumai, nuotraukos, straipsniai ir kitokio pobūdžio medžiaga, liečianti kelių dešimtmečių V. Rastenio visuomeninę, politinę veiklą. Taip pat gausi medžiaga ne tik apie tautininkų organizacijas ir jų veiklą emigracijoje, bet ir apie Amerikos lietuvių tarybą, jos veiklą, VLIK'ą, Lietuvos nepriklausomybės talką, Lietuvių rezistencinę santarvę, Lietuvių žurnalistų sąjungą, studentų organizacijas.

 

Archyvai

F.3   Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas

 

Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas

Santaros - Šviesos federacijos leidykla, įkurta 1958 m., vadovavo Algimantas Mackus. Pirmaisiais metais veikė be atskiro vardo, po A. Mackaus tragiškos mirties 1964 m. fondas pavadintas jo vardu. Nuo 1964 m. leidyklai vadovauja Gintautas Vėžys. Leidykla leidžia aukšto literatūrinio lygio veikalus, komerciškai mažiau apsimokančius, kartais kontraversiškus, pristato naujus autorius.

Archyvą perdavė Gintautas Vėžys.

Archyvą sudaro leidyklos dokumentacija ir leidėjo susirašinėjimas su knygų autoriais, platintojais, Lietuvos kultūros įstaigomis.

 

Archyvai

F.4   Jurgio Gimbuto fondas

 

Jurgis Gimbutas (1918-2001)

 Baigė Aušros gimnaziją Kaune, 1941 m. VDU Technikos fakultetą. 1941-1944 m. dėstė VDU, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946-1948 m. dėstė UNRRA universiteto Miunchene Statybos fakultete, Stuttgarto universitete apgynė doktoratą apie senąją lietuvių statybą. 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės visuomeninėje veikloje, buvo Lituanistikos instituto narys, skautų sąjungos narys, AABS narys - steigėjas, ALIAS narys.

1994 m. Jurgis Gimbutas padovanojo universitetui dalį savo bibliotekos bei archyvą. J. Gimbuto biblioteka saugoma VDU bibliotekoje, o archyvas perduotas Išeivijos studijų centrui.

Archyve mokslininkų ir visuomenės veikėjų laiškai rašyti Jurgiui Gimbutui jam gyvenant Vokietijoje ir Austrijoje bei po karo JAV, Bostone Lituanistikos instituto, Lietuvių enciklopedijos, Pasaulio lietuvių architektų sąjungos ir kitais reikalais; Bostono ir apylinkių lietuviškų renginių programos, pakvietimai, kitokios veiklos raštai.

 

Archyvai

F.5   Karolio Drungos – Jurgio Valiulio fondas

Jurgis Valiulis - Karolis Drunga (1919-1987)

Chemikas, visuomenės veikėjas, gimė Sank Peterburge. Baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, mokėsi VDU Matematikos - gamtos fakultete, Vilniaus universitete, 1941m. įgijo chemiko diplomą. Vienas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos steigėjų, 1941 m. sukilimo dalyvis. Antinacinės rezistencijos dalyvis, leido pogrindžio spaudą, organizavo radijo laidas. Buvo vokiečių suimtas, kalintas. 1945 m. pasitraukė į Vokietiją (Karolio Drungos pavarde). Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos politiniame visuomeniniame gyvenime, VLIK‘o narys, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Užsienio delegatūros (BDPS UD) narys, vienas iš Lietuvių rezistencinės santarvės (LRS) steigėjų. 1959 m. persikėlė gyventi į JAV. „Akiračių“, „Metmenų“ redakcijų narys bei bendradarbis.

Archyvą 2001 m. perdavė K. Drungos sūnus Mykolas Drunga.

Archyve yra išlikęs K. Drungos rankraštis apie Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos istoriją, rašytas 1946 m. Vokietijoje, taip pat rankraštis apie K. Drungos suėmimą 1944 m. ir pabėgimą į Vakarus. Išlikę užrašai iš 1946 m. VLIK‘o posėdžių, dokumentai apie LLKS veiklą išeivijoje, BDPS UD sudarymo aplinkybes, bandymus suvienyti vidurio srovę.

Archyvai

F.6   Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (Vytauto Kamanto) fondas

     Pasaulio Lietuvių bendruomenės archyvas

     Vytautas Kamantas

Mechanikos inžinierius, aktyvus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas. Aktyviai dalyvavo BALF‘o, ALT‘os organizacijose, dalyvauja JAV Lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje, ilgametis PLB valdybos pirmininkas. Vienas Lietuvių Fondo steigėjų, Lietuvių Fondo tarybos pirmininkas.

Didžiuliame V. Kamanto sukauptame ir išeivijos studijų centrui perduotame archyve yra Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV Lietuvių bendruomenės, Lietuvių Fondo, Pasaulio lietuvių jaunimo kongresų, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, Skautų sąjūdžio įvairūs dokumentai, straipsniai, iškarpos, išeivijoje išleistos knygos.

Archyvai

F.7   Kęstučio Skrupskelio fondas

 

Kęstutis Skrupskelis

Filosofas, ateitininkas, aktyviai dalyvaujantis ateitininkų, lietuvių išeivijos visuomeniniame kultūriniame gyvenime.

K. Skrupskelis Išeivijos studijų centrui dovanojo įvairių knygų, periodinių leidinių. Taip pat archyvinę Toronto lietuvių choro „Varpas“ valdybos pirmininko Aloyzo Kuolo medžiagą.

 

Archyvai

F.8   Adolfo Damušio fondas

 

Adolfas Damušis (1908-2003)

Chemijos inžinierius, aktyvus visuomenės veikėjas, gimė Toscicoje, Baltarusijoje. 1920 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, VDU Technikos fakultete. VDU gavęs daktaro laipsnį jame dėstė. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, Ateitininkų sąjungos pirmininkas. 1941 m. dalyvavo antisovietinėje veikloje, Laikinosios vyriausybės narys. Antinacinės rezistencijos dalyvis, vienas iš VLIK‘o organizatorių, 1944 m. nacių suimtas, iki 1945 m. kalintas Vokietijoje. 1947 m. persikėlė gyventi į JAV. Aktyviai dalyvavo išeivijos politiniame visuomeniniame gyvenime, ateitininkų, JAV LB, Lietuvių fondo veikloje. 1997 m. grįžo gyventi į Lietuvą.

Archyvą Išeivijos studijų centrui perdavė jo žmona Jadvyga Damušienė ir duktė Gintė Damušytė.

Archyve gausi ateitininkų, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos medžiaga, A. Damušio korespondencija, dokumentai, straipsniai.

 

Archyvai

F.9   Juozo Danio fondas

 

Juozas Danys (Daniliauskas) (1914-2005)

Inžinierius, žurnalistas, visuomenininkas. 1939 m. baigęs VDU Technikos fakultetą dirbo VDU hidrotechnikos katedroje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Kanadoje. Aktyviai dalyvavo Kanados lietuvių politiniame visuomeniniame gyvenime, Kanados LB valdybos narys, vienas iš PLIAS skyrių Monrealyje ir Otavoje steigėjų, centro pirmininkas, aktyvus Baltų Federacijos Baltų vakarams ruošti narys ir organizatorius. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, rašė „Technikos žodžiui“, „Tėviškės žiburiams“, „Nepriklausomai Lietuvai“, „Aidams“, „Draugui“.

Archyvą dovanojo J. Danys 1999-2000 m.

Archyve knygos, leidiniai apie Kanados lietuvių veiklą. Gausi archyvinė medžiaga, dokumentai apie Kanadoje rengus Baltų vakarus (1973-1990), Baltų Federacijos veiklą, Birželio trėmimų minėjimus, taip pat apie Europos saugumo bendradarbiavimo konferencijas Otavoje, Vienoje, Belgrade.

 

Archyvai

F.10   Henriko Žemelio fondas

Henrikas Žemelis (1913-2000)

Žurnalistas, visuomenininkas, gimė Liepojoje. Baigė Karo mokyklą Kaune, studijavo teisę VDU. Priklausė Romuvos korporacijai. Vokiečių okupacijos metu dalyvavo Laisvės kovotojų sąjungos veikloje, buvo suimtas ir kalintas koncentracijos stovykloje. Savo išgyvenimus karo metu aprašė knygoje „Okupantų replėse“ (1947). Vokietijoje 1946-1949 m. redagavo „Minties“ laikraštį, leistą Memmingene. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Rochesteryje, N.Y., dirbo Lietuvių bendruomenėje ir buvo vietos Radijo klubo organizatorių, vadovavo Čikagoje „Margučio“ radijo programai. Aktyviai dalyvavo Lietuvių rezistencinės santarvės (LRS) veikloje. Vienas iš „Akiračių“ steigėjų ir aktyvus bendradarbis.

Archyvą Išeivijos studijų centrui 2000 m. perdavė Henrikas Žemelis.

Archyve vertingas H. Žemelio (tuometinio „Minties“ redaktoriaus) susirašinėjimas su laikraščio bendradarbiais, taip pat korespondencija su Broniu Raila, Karoliu Drunga, Stepu Mackevičium ir kitais žmonėmis, straipsniai, knygos rankraščiai, dokumentai susiję su Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvių rezistencinės santarvės veikla.

Archyvai

F.11   Edvardo Turausko fondas

Edvardas Turauskas (1896-1966)

Diplomatas, visuomenininkas. Studijavo Petrapilyje, Friburgo universitete Šveicarijoje, 1926 m. baigė teisės studijas Paryžiuje. 1928-1934 m. Eltos direktorius. Nuo 1921 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje: 1921-1923 m. Lietuvos pasiuntinybės Berne sekretorius, 1934-1939 m. Lietuvos pasiuntinys Prahoje (Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai), 1939-1940 m. URM Politikos departamento direktorius.1940-1946 m. nuolatinis Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje ir Lietuvos pasiuntinybės Berne patarėjas. Nuo 1947 m. gyveno Prancūzijoje. Aktyviai bendradarbiavo spaudoje.

Į Išeivijos studijų centrą pateko E. Turausko archyvo dalis, saugota Ugnės Karvelis. Archyvą 2003 m. perdavė Karolina Nendrė Paliulienė.

Archyve Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje dokumentai, protokolai, tarnybiniai E. Turausko laiškai, asmeninis archyvas, nuotraukos.

 

Archyvai

F.12   Aleksandro Štromo fondas

 

Aleksandras Štromas (1931-1999)

Gimė Kaune. Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1941-1943 m. su šeima buvo uždarytas į Kauno getą Vilijampolėje. Po karo baigė vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1952 m. baigė Maskvos universitetą, 1964 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją Maskvos Teisės mokslų institute. 1973 m. emigravo į Vakarus, profesoriavo Bradfordo universiteto Taikos studijų katedroje, vėliau Saltfordo universitete. Nuo 1989 m. iki gyvenimo pabaigos dėstė politologiją Hillsdalo koledže, JAV. Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, bendradarbiavo daugelyje lietuvių laikraščių, aktyviai dalyvavo Santaros - Šviesos veikloje.

A. Štromo biblioteką ir archyvą Išeivijos studijų centrui perdavė žmona Violeta Štromienė.

Aleksandro Štromo archyve gausi politinių, socialinių, humanitarinių mokslų biblioteka, disidentinė periodika, A. Štromo straipsniai, dokumentai, nuotraukos, korespondencija su įvairiais asmenimis, disidentais.

 

Archyvai

F.13   “Metmenų” žurnalo fondas

„Metmenys“

Periodinis kultūros žurnalas, leidžiamas nuo 1959 m. iki 1996 m. žurnalą redagavo Vytautas Kavolis.

Archyvą perdavė Marija Paškevičienė.

„Metmenų“ archyve didžiąją dalį sudaro straipsniai atsiųsti „Metmenų“ redakcijai, taip pat korespondencija (V. Kavolio laiškai Vytautui Vepštui, Henrietai Vepštienei, susirašinėjimas su kai kuriais „Metmenų“ bendradarbiais, autoriais) dėl „Metmenų“ rengimo ir leidimo.

 

Archyvai

F.14   Santaros-Šviesos federacijos fondas

 

Santaros - Šviesos federacija

Liberalios krypties federacija, susikūrusi 1957 m. susijungus „Šviesai“ (akademinis jaunimo sambūris įkurtas 1947 m. Vokietijoje) ir „Santarai“ (liberalinio jaunimo organizacija, įkurta 1954 m. Amerikoje).

Archyvą Išeivijos studijų centrui perdavė Marija Paškevičienė.

Santaros - Šviesos archyve saugomi federacijos Centro valdybos, Niujorko, Čikagos skyrių raštai, protokolai, susirašinėjimo medžiaga, posėdžių protokolai, renginių programos, kitokie veiklos raštai, Santaros - Šviesos suvažiavimų medžiaga.

Šį fondą papildo Leono Sabaliūno fondas. Tai Leono Sabaliūno atsiųsta archyvinė medžiaga apie 1956-1958 m. ir 1965 m. bandymus sudaryti Lietuvių rezistencinės santarvės - Šviesos - Santaros federaciją, kultūrinių ryšių su Lietuva klausimą, taip pat apie Skautų sąjūdžio skilimą 6 dešimtmečio viduryje, centro valdybai uždraudus skautams dalyvauti Santaros organizacijoje.

 

Archyvai

F.15   “Akiračių” dienraščio fondas

 

„Akiračiai“

Liberaliosios srovės laikraštis, leistas Čikagoje 1968-2005 m.

„Akiračių“ archyvą sukaupė ir Išeivijos studijų centrui perdavė Liūtas Mockūnas.

Archyve dokumentai, susiję su „Akiračių“ steigimu, taip pat korespondencija su laikraščio bendradarbiais. Dokumentai surinkti iš Liūto Mockūno, Vytauto Germano, Zenono Rekašiaus archyvų.

 

Archyvai

F.16   Liūto Mockūno fondas   Liūtas Mockūnas Inžinierius, literatūros tyrinėtojas. Aktyviai dalyvauja lietuvių išeivijos liberaliosios srovės veikloje, Santaros-Šviesos federacijos narys. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje: „Margutyje“, „Akiračiuose“, „Metmenyse“. „Akiračių“ redkolegijos narys. L. Mockūno archyve yra iš įvairių archyvų sukaupta medžiaga, kuri buvo naudojama rašant knygą „Pavargęs herojus“. Dokumentai, straipsniai, laiškai iš jo asmeninio archyvo apie kultūrinių ryšių palaikymą su kraštu, taip pat „Akiračių“ leidybos, Santaros – Šviesos federacijos ir kitais klausimais.

F.17   kun. Vinco Valkavičiaus fondas   Vincas Valkavičius (William Wolkovich) (1929-2005) Kunigas Vincas Valkavičius gimė 1929 m. Hudson, Massachusetts, JAV. Mokėsi Bostono Šv. Jono kunigų seminarijoje, 1953 m. įšventintas į kunigus. 1980 m. Bostono College įgijo istorijos magistro (American Studies) laipsnį. Dirbo įvairiose amerikiečių ir lietuvių parapijose, nuo 1962 m. Šv. Jurgio lietuvių parapijos klebonas Norwoode, Ma. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame lietuvių išeivijos gyvenime, buvo Lietuvos katalikų mokslo akademijos, Lituanistikos instituto, Amerikos lietuvių istorijos, kelių amerikiečių istorijų organizacijų narys. Bendradarbiavo žurnaluose „Lituanus“, „Historical Journal of Massachusetts“, „Polish American Studies“. Kun. V. Valkavičius ilgus metus rinko, tikslino, tyrinėjo, sistemino informaciją apie visą JAV lietuvių išeivijos gyvenimą ir veiklą, tyrinėjo kitų tautų (lenkų, latvių, estų, airių, albanų) emigracijas. Daugiausia rašė anglų kalba, išleido 13 knygų, parašė 65 straipsnius, 37 knygų apžvalgas, 15 įvairių enciklopedinių straipsnių. Žymiausi darbai: „Bay State “Blue” laws and Bimba“ (1973), „Lithuanian pioneer priest of New England: The Life of Rev. J. Zebris“ (1980), „Lithuanian Fraternalism: 75 Years of US Knights of Lithuania“ (1988), „Lithuanian Religious Life in America“ (3 t., 1991, 1996, 1998). Savo surinktą didžiulį archyvą (apie senosios lietuvių emigracijos kultūrinį, visuomeninį gyvenimą, lietuvių bažnyčias, parapijas, ten dirbusius dvasininkus), senųjų lietuvių emigrantų laikraščių („Apšvieta“, „Garsas“, „Rytas“, „Valtis“, „Keleivis“) mikrofilmus bei biblioteką jis dovanojo VDU Lietuvių išeivijos institutui.

Archyvai

F.18   Dalios Sruogaitės fondas   Dalia Sruogaitė Teatrologė, visuomenininkė, aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės, Santaros - Šviesos, kitų organizacijų veikloje. Pagrindinis Dalios Sruogaitės archyvas saugomas Balio ir Vandos Sruogų memorialiniame muziejuje Kaune. Išeivijos institutui perduotame archyve yra medžiaga, susijusi su išeivijos teatriniu gyvenimu, renginių programos, rašytojų ir kultūrininkų laiškai, nuotraukos, negatyvai, skaidrės, straipsniai apie išeivijos teatrą, spektaklius.

Archyvai

F.19   Bronio Railos fondas   Bronys Raila (1909-1997) Žurnalistas, rašytojas. Gimė Rozalimo valsčiuje, Panevėžio apskrityje. VDU Humanitarinių mokslų fakultete studijavo teatro meną, lietuvių, rusų, anglų kalbas ir literatūras. 1939 m. baigė Paryžiaus universiteto tarptautinių mokslų institutą. 1940 m. pabėgo į Vokietiją, 1942 m. grįžo į Lietuvą, 1944 m. pasitraukė į Prancūziją. Tautininkų sąjungos, Žurnalistų sąjungos narys, vienas iš 1940 m. Lietuvių aktyvistų fronto steigėjų Berlyne. Aktyviai dalyvavo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio užsienio delegatūros (BDPS UD), Lietuvių rezistencinės santarvės (LRS) veikloje. B. Railos archyve jo susirašinėjimas su žurnalistais, rašytojais, politiniais veikėjais, taip pat medžiaga apie kai kurias B. Railos knygas, jų leidybą, su knygų leidyba susijusi korespondencija, atsiliepimai spaudoje, straipsnių, knygų rankraščiai, LRS, BDPS UD dokumentai, biuleteniai.

Archyvai

F.20   Aleksandro Vakselio fondas   Aleksandras Vakselis (1915-2003) Inžinierius, visuomenės ir sporto veikėjas. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje, 1938 m. baigė Kauno karo mokyklą, tarnavo Plungėje. Vokiečių paleistas į atsargą, 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Vokiečių suimtas, išvežtas darbams į Vokietiją. 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Aktyviai organizavo lietuvių sportinę veiklą, ŠALFASS ir kitų sporto organizacijų narys. Dalyvavo JAV Lietuvių bendruomenės, Lietuvių fondo, tautos fondo, Amerikos lietuvių tautinės sąjungos ir kitų organizacijų veikloje. Savo sukauptą gausų archyvą 2001 m. perdavė Išeivijos studijų centrui. Archyve dokumentai, straipsniai, medžiaga susijusi su lietuvių išeivijos kultūriniu, sporto gyvenimu.

Archyvai

F.21   Broniaus Bieliuko fondas   Bronius Bieliukas (1908-1992) Teisininkas, visuomenininkas. Baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją VDU studijavo teisę, dirbo Žemės ūkio banke. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo besikuriančio VLIK‘o veikloje, buvo pirmasis jo sekretorius-ryšininkas. Vokiečių suimtas, kalintas Vokietijoje. Persikėlęs gyventi į JAV aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos politiniame visuomeniniame gyvenime. VLIK‘o narys, dalyvavo BALFo veikloje, vienas iš Lietuvių rezistencinės santarvės organizatorių ir aktyvus jos veikėjas. Archyvą 2002 m. Išeivijos studijų centrui perdavė B. Bieliuko duktė Dovilė Rožanskienė. Archyve dokumentai, korespondencija susijusi su B. Bieliuko veikla, taip pat dokumentai apie Lietuvių rezistencinės santarvės, VLIK‘o, valstiečių liaudininkų veiklą emigracijoje.

Archyvai

F.22   Leonardo Valiuko fondas   Leonardas Valiukas (1920-1988) Pedagogas, visuomenininkas, žurnalistas. 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją mokytojavo Kempteno lietuvių gimnazijoje, 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Studijavo Pietų Kalifornijos universitete. Aktyviai veikė ateitininkų, Lietuvos vyčių, Lietuvių fronto bičiulių, JAV Lietuvių bendruomenės veikloje. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, buvo „Į Laisvę“ redakcijos narys. Suorganizavo Rezoliucijoms remti komitetą, su JAV Kongreso narių parama buvo priimta JAV Kongreso ir Senato 416 rezoliucija, reikalaujanti laisvės Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Archyvą  2002 m. Išeivijos studijų centrui perdavė Juozas Kojelis. Archyve dokumentai, korespondencija susijusi su „Į Laisvę“ leidimo darbais, dokumentai, korespondencija apie Rezoliucijoms remti komitetą ir jo veiklą.

Archyvai

F.23   Vytauto Alanto fondas   Vytautas Alantas (Jakševičius) (1902-1990) Rašytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Baigė Šiaulių gimnaziją, studijavo VDU Humanitarinių mokslų fakultete, 1929 m. baigė Montpellier universitetą Paryžiuje. 1930-1934 m. „Eltos“ redaktorius, 1934-1939 m. „Lietuvos aido“ vyriausias redaktorius. Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. 1940 m. Lietuvos Žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Išleido nemažai romanų, rašė lietuvių spaudoje politikos, kultūros, tautinės ideologijos klausimais. Archyvą perdavė žmona Irena Alantienė. Archyve rašytojo knygos, archyvas, kuriame yra V. Alanto korespondencija, jo kūrybos ir straipsnių rankraščiai, iškarpos apie V.Alantą ir jo kūrybą.

Archyvai

F.24   Broniaus Nemicko fondas   Bronius Nemickas (1909-2004) Teisininkas, visuomenininkas. Mokėsi Rokiškio gimnazijoje, baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Studijavo VDU Teisės fakultete, Hamburgo, Hanzos universitete, jame gavo Teisės daktaro laipsnį. Dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, VLIK‘o veikloje, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Vokietijoje aktyviai dalyvavo lietuvių politinėje veikloje, VLIK‘o, Lietuvių tautinio sąjūdžio veikloje. 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Dirbo daugelyje politinių ir visuomeninių organizacijų: VLIK‘e, Lietuvos laisvės komitete, ALT, Amerikos lietuvių tautinėje sąjungoje, Lietuvos nepriklausomybės talkoje, PLB ir JAV LB. Bendradarbiavo lietuvių išeivijos spaudoje. 2003 m. perdavė Išeivijos studijų centrui dalį savo archyvo. Archyve B. Nemicko korespondencija su įvairiais asmenimis, dokumentai, straipsniai, iškarpos, periodiniai leidiniai, skaitytų paskaitų konspektai, dokumentai apie Amerikos lietuvių tautinės sąjungos, neolituanų veiklą.

Archyvai

F.25   Antano Juodvalkio fondas   Antanas Juodvalkis (1912-2003) Ekonomistas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Baigė Zarasų aukštesniąją komercijos mokyklą, studijavo VDU Teisės fakultete ekonomikos mokslus. Priklausė Jaunosios Lietuvos sąjungai, Neo-Lithuania valdybos pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių tautinės sąjungos, JAV Lietuvių bendruomenės, PLB, Lietuvių Fondo, neolituanų veikloje. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje. Archyvą 2004 m. Išeivijos studijų centrui perdavė A. Juodvalkio duktė Eglė Juodvalkė. Archyve sukaupta Antano Juodvalkio korespondencija, dokumentai susiję su Amerikos tautinės sąjungos, neolituanų, Lietuvių fondo veikla, straipsniai, nuotraukos, knygos.

Archyvai

F.26   Vinco Natkevičiaus fondas   Vincas Natkevičius (1918-1998) Literatas, žurnalistas, visuomenininkas. Baigė Vilkaviškio J. Basanavičiaus gimnaziją, studijavo VDU Teologijos-filosofijos ir VU humanitarinių mokslų fakultete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1966 m. baigė Tiubingerno universitetą. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, 1967-1980 m. Vasario 16 gimnazijos direktorius, aktyvus Vokietijos Lietuvių bendruomenės narys, Europos lietuviškųjų studijų savaičių organizatorius ir paskaitininkas. V. Natkevičiaus archyvą 2003-2004 m. Išeivijos studijų centrui perdavė žmona Irena Natkevičienė. Archyve dokumentai apie V. Natkevičiaus lietuvišką veiklą Vokietijoje, korespondencija Lietuviškų studijų savaičių organizavimo dokumentacija, straipsniai.

Archyvai

F.27   Ugnės Karvelis fondas   Ugnė Karvelis (1935-2002) Prozininkė, vertėja, kritikė, visuomenininkė. Studijavo Sorbonos ir Kolumbijos universitetuose, gyveno Paryžiuje. Nuo 1955 m. dirbo Prancūzijos, vėliau Lotynų Amerikos, Ispanijos, Portugalijos bei Rytų Europos leidyklų literatūros skyriaus vadove. Prancūzų kalba parašė apsakymų, romaną “Rytoj traukinių nebus” (1991 m., Vilniuje išleistas 1997 m.). Sukūrė du dokumentinius filmus apie Lietuvą (1991m.) Lietuvos atstovė prie UNESCO nuo 1993 m., nuo 1996 m. UNESCO komiteto biuro narė. Vertė į prancūzų kalbą K. Donelaičio, Maironio, J. Aisčio, B. Sruogos, S. Neries, V. Mykolaičio-Putino, E. Mieželaičio, J. Marcinkevičiaus, T. S. Kondroto ir kitų rašytojų kūrybą. Literatūros kritikė, rašė straipsnius Prancūzijos, Vokietijos, Lotynų Amerikos spaudai, nuolatinė “Figaro Litteraire” bendradarbė, radijo laidų vedėja. Gausi Ugnės Karvelis biblioteka 2003 m. buvo perduota VDU bibliotekai, archyvas – Išeivijos studijų centrui. Archyve U. Karvelis dokumentai, susiję su jos kultūrine, visuomenine veikla, knygų rankraščiai, nuotraukos, asmeninio archyvo dalis.

Archyvai

F.28   kun. Jono Petrošiaus fondas   Jonas Petrošius Kunigas, nuo 1955 m. iki šiol vadovauja Lietuvių katalikų misijai Paryžiuje, ilgametis Prancūzijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas, aktyvus lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos dalyvis. Archyvą ir savo sukauptą biblioteką 2003-2005 m. kun. J. Petrošius perdavė Išeivijos studijų centrui. Archyve Prancūzijos lietuvių bendruomenės archyvai, sukaupti kun. Petrošiaus, dokumentai, laiškai.

Archyvai

F.29   Jurgio Janušaičio fondas   Jurgis Janušaitis Žurnalistas, visuomenininkas, aktyvus JAV Lietuvių bendruomenės veikėjas, bendradarbiauja išeivijos spaudoje. 2001 m. tarpininkaujant JAV LB ir Vytautui Kamantui dalis archyvo perduota Išeivijos studijų centrui. Archyve daugiausia surinkti J. Janušaičio straipsniai, bei iškarpos iš spaudos.

Archyvai

F.30   “Lietuvių dienų” žurnalo fondas   “Lietuvių dienų” žurnalas Mėnesinis iliustruotas žurnalas, leistas Los Angeles, Kalifornijoje 1950-1992 m. Leidėjas Antanas F. Skirius. Archyve sukaupta medžiaga, susijusi su žurnalo leidyba, ypač didelė nuotraukų, publikuotų žurnale, kolekcija.

Archyvai

F.31   Alfred Erich Senn fondas   Alfred Erich Senn Istorikas, politologas, visuomenės veikėjas, baltisto Alfredo Senno sūnus. Savo sukauptą archyvą dalimis perduoda į Išeivijos studijų centrą. Archyve Augustino Voldemaro, Vinco Krėvės, Mykolo Biržiškos ir kitų asmenų laiškai, rašyti tėvui Alfredui Sennui, JAV valstybės departamente saugomų dokumentų apie Smetoną kopijos; A. E. Senno straipsniai, medžiaga, susijusi su Lietuvoje gyvenusių šveicarų veikla prieš II pasaulinį karą, A. E. Senno korespondencija su įvairiais asmenimis, įvairūs dokumentai, susiję su DP emigracija į kitus kraštus.

Archyvai

F.32   Valdo Adamkaus fondas   Valdas Adamkus Lietuvos Respublikos prezidentas, aktyvus lietuvių išeivijos politinio, visuomeninio, kultūrinio gyvenimo dalyvis, aktyvus sporto renginių dalyvis ir organizatorius, Santaros-Šviesos federacijos narys. Sukauptas archyvas 2005 m. dalimis perduodamas Išeivijos studijų centrui. Institutui perduotoje archyvo dalyje yra dokumentai iš II Pasaulio lietuvių sporto žaidynių (1983 m.), kurio organizacinio komiteto pirmininkas buvo V. Adamkus, taip pat dokumentai, susiję su Vilniaus universitetui 1984-1986 m. dovanotomis knygomis, Mokslo ir kūrybos simpoziumu, Santaros - Šviesos federacija, kita lietuvių išeivijos veikla. Didžiąją dalį perduoto archyvo sudaro dokumentai ir leidiniai, susiję su Valdo Adamkaus darbu JAV aplinkos apsaugos agentūroje.

Archyvai

Įvairūs

Labai daug smulkesnių, mažesnių, bet ne kiek ne mažesnės vertės dokumentų, knygų, periodikos gauta ir iš kitų asmenų.

Aleksas Vaškelis dovanojo Išeivijos studijų centrui savo lituanistinių knygų kolekciją;

St. Peterburgo lietuvių klubo bibliotekos vedėja Sofija Salienė atsiuntė žurnalų „Lietuvių Dienos“, „Vytis“ rinkinius, knygų kolekcijas;

Algirdas Palavinskas perdavė Lietuvių kultūros draugijos Vokietijoje dokumentus;

Viktoras Šliteris dovanojo Australijos lietuvių laikraščio „Mūsų pastogė“ rinkinį, Vokietijos DP stovyklų leidinius;

Algis Norvilas atsiuntė centrui 1972 m. II Pasaulio Jaunimo kongreso medžiagą;

Kostas Ostrauskas - scenos veikalų, išleistų Amerikoje tarpukario metu ir anksčiau;
Birutė Pūkelevičiūtė atsiuntė savo literatūros vakarų programų, teatrinių inscenizacijų įrašus;

Tadas Mečkauskas dovanojo Amerikos lietuvių tautinės sąjungos (ALTS) East Chicagos skyriaus medžiagą;

Antanas Rudys iš Brazilijos dovanojo lietuviškų laikraščių iškarpų rinkinius;

Kazys Almenas dovanojo Centrui Vokietijos DP laikotarpio knygų, „Draugo“ dienraščio 1950-1955 m. kultūrinius priedus;

Vytautas Zalatorius perdavė „Vienybės“ laikraščio komplektą, Ernesto Galvanausko laiškus;

Pranas Nagys dovanojo Išeivijos studijų centrui Australijos lietuvių leistų knygų rinkinį;

Kęstutis Česonis perdavė Vokietijos DP periodinius leidinius;

Antanas Naujokaitis - Jono Meko Lietuvoje leistų knygų rankraščius;

Donatas Skučas perdavė JAV LB Tarybos 1997-2000 m. dokumentus;

Alfonsas Petrutis - knygas, spaudos iškarpas, nuotraukas, leidinius apie išeivijos kultūrinius renginius.

Aleksandra Sagienė dovanojo knygas, medžiagą bei video kasetes apie „Grandinėlės“ veiklą;

Tomas Remeikis dovanojo 1967 m. išeivijos krepšininkų kelionės į Lietuvą dokumentus, spaudos iškarpas.

 

Į viršų

Tyrinėjimai

Išeivijos studijų centras ne tik kaupia bei tvarko lietuvių išeivijos archyvinį palikimą, bet ir tiria jį, remiantis įvairių mokslo šakų metodika ir reikalavimais. Tyrinėjimo temos:
lietuvių išeivijos kultūros istorija;
lietuvių išeivijos literatūros istorija.

Į viršų

Darbuotojai:

prof. habil.dr. Egidijus Aleksandravičius, centro vadovas;

dr. Dalia Kuizinienė, vyresnioji mokslo darbuotoja;

dr. Daiva Kuzmickaitė, mokslo darbuotoja;
dr. Linas Saldukas, mokslo darbuotojas;
dr. Daiva Dapkutė, mokslo darbuotoja;

Mykolas Drunga, mokslo darbuotojas;
dr. Ilona Bučinskytė, jaunesnioji mokslo darbuotoja;

dr. Giedrius Janauskas, mokslo darbuotojas;
Kristina Ūsaitė, laborantė.

 

Į viršų

Parodos
Išeivijos studijų centras reguliariai rengia temines parodas apie lietuvių išeivijos politinį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą iš centre saugomų archyvų.
Institute veikia pastovi ekspozicija apie lietuvių išeivijos visuomeninio, kasdieninio gyvenimo aplinkybes, politine veikla.

Į viršų

Seminarai ir konferencijos
Išeivijos studijų centras organizuoja susitikimus, vakarus su įvairiais lietuvių išeivijos atstovais, kartu su kitais universiteto padaliniais rengia temines konferencijas, seminarus skirtus Lietuvių išeivijos istorijai, literatūrai tyrinėti.

Į viršų

Publikacijos

 

Tęstinio leidinio Egzodo archyvas serija:

T.1. Antano Smetonos korespondencija 1940-1944 m. (sudarytoja D. Dapkutė). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 1999.

T.2. D. Kuizinienė. Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950 m. (studija ir šaltinių publikacija). Vilnius: Versus aureus, 2003.

T.3. VLIK’as ir Lietuvos diplomatinė tarnyba išeivijoje. Berno ir Paryžiaus konferencijų protokolai. (sudarytoja A. Petraitytė). Vilnius: Versus aureus, 2004.

 

Kitos išleistos knygos:

1. D. Dapkutė. Lietuvių išeivijos liberaliosios srovės genezė. Vilnius: Vaga, 2002.

2. L. Saldukas. Lithuanian diaspora. Vilnius: Vaga, 2002.

3. E. Aleksandravičius, D. Kuizinienė, D. Dapkutė. The Cultural Activities of Lithuanian Émigrés. Vilnius: Frankfurto knygų mugės organizacinis komitetas, 2002.

4. V. Rastenis. Tarp kairės ir dešinės, tarp Lietuvos ir Amerikos. (straipsnių rinkinys, sudarytoja D. Dapkutė). Vilnius: Versus aureus, 2004.

5. B. Vaškelis. Žvilgsnis iš atokiau. T. 1. (straipsnių rinkinys, sudarytoja ir redaktorė D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2004.

6. Beginnings and Ends of Emigration. Life without Borders in the Contemporary World. Vilnius: Versus aureus, 2005.

7. B. Vaškelis. Žvilgsnis iš atokiau. Lietuviškoji scena Jungtinėse Amerikos Valstijose 1889-1990. (sudarytoja ir redaktorė D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2005.

8. V. Kavolis. Nepriklausomųjų kelias. Publicistikos straipsniai 1951-1965. (Sudarytojai E. Aleksandravičius ir D. Dapkutė). Vilnius: Versus aureus, 2006.

9. Modernioji lietuvių egzilio proza. J. Mekas, A. Mekas, L. Lėtas, A. Landsbergis. (Sudarytoja D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2006.

10. "Akiračių" bibliografija. (Sudarytojos I. Poderienė, E. Montvilienė, R. Raišytė). Vilnius: Versus aureus, 2006.

11. Lietuvos Respublikos emigracijos politika 1920-1940 m. Dokumentų rinkinys. (Sudarytoja V. Kasperavičiūtė). Vilnius: Versus aureus, 2006. 

Į viršų