Kronika
2012 metai
Sausio 10 d. Lietuvių išeivijos institute buvo įteiktos Broniaus Bieliuko vardo stipendijos. Lietuvių fondo JAV įsteigtas stipendijas Lietuvių išeivijos institutas jau šeštą kartą (nuo 2001 metų) skiria Vytauto Didžiojo universiteto studentams. Broniaus Bieliuko vardinės stipendijos tikslas yra remti gabius, gerai besimokančius studentus, skatinti aktyviau dalyvauti mokslinėje ir visuomeninėje veikloje. Šiais metais stipendijos skirtos VDU Istorijos katedros „Migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorijos“ magistrantūros studijų programos pirmakursiams Sigitai Kupscytei, Laurai Liutkutei ir Lukui Rimkevičiui.
Kovo 8 dieną Lietuvių išeivijos institutas ir Istorinė LR Prezidentūra kvietė dalyvauti istoriko ir diplomato prof. Alfonso Eidinto knygos „Antanas Smetona ir jo aplinka“ pristatyme, vykusiame LR Istorinėje Prezidentūroje. Renginyje dalyvavo knygos autorius, prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, prof. dr. Šarūnas Liekis ir doc. dr. Pranas Janauskas.
Balandžio 27 d. Lietuvių išeivijos institute vyko mokslinė konferencija „Lietuvių tapatumo kaita egzilio kultūroje. Tarpdalykinės konferencijos, skirtos lietuvių tapatumo kaitos egzilio kultūros kontekste tyrinėjimų pristatymui, moksliniuose pranešimuose buvo aktualizuojama lietuviškosios egzilinės tapatybės raiška kultūrinėje, istorinėje, lingvistinėje, sociologinėje, politinėje srityse.
Gegužės 11 d. Lietuvių išeivijos institutas organizavo du renginius. Visi besidomintys migracijos politika, imigracijos politikos teisiniais klausimais buvo kviečiami į vykusį rytinį susitikimą – diskusiją su Seneca Verslo vadybos koledžo profesore, advokate, Kanados lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininke Joana Kuras. Popiet vyko išeivijos literatūros kritiko Kęstučio Keblio knygos „Smulki kritikos rasa“ pristatymas, kuriame dalyvavo knygos autorius Kęstutis Keblys, literatūrologės dr. Elena Baliutytė-Riliškienė, dr. Žydronė Kolevinskienė ir knygos sudarytoja dr. Dalia Kuizinienė.
Gegužės 17 d. Lietuvių išeivijos institutas drauge su VDU istorijos katedra kvietė visus besidominčius į kasmetinę studentų konferenciją „Intelektualinė lietuvių egzilio istorija - 2012“.
Gegužės 19 d. Lietuvių išeivijos institute surengta popietė – susitikimas su lietuviais iš Pietų Amerikos. Susitikime dalyvavo skirtingų emigracijos kartų atstovai, o taip pat mokslininkai istorikai ir sociologai.
Birželio 1 d. Lietuvių išeivijos institute vyko popietė, skirta Jonui Mekui. Lietuvių literatūros katedros doktorantas Ramūnas Čičelis, neseniai viešėjęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorko Antologijos filmų archyve, dalijosi bendravimo su legendiniu lietuvių filmininku Jonu Meku patirtimi, pristatė kelionės metu įrašytus pokalbius su avangardinio kino „krikštatėviu“, rodė jo kūrinį „Autobiography of a Man Who Carried his Memory in his Eyes“.
Liepos 11 d. Lietuvių išeivijos institutas bendradarbiaudamas su VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejumi surengė JAV Lietuvių organizacijos „Lithuanian Mercy Lift“ fotografijų parodos „Dvidešimt metų su Lietuva“ pristatymą. „Lithuanian Mercy Lift“ daugiau nei dvidešimt metų teikia paramą Lietuvos medicinos įstaigoms ir sveikatos apsaugos projektams. Organizacijos suteiktos paramos vertė viršija 125 milijonus dolerių. Keliolikos bičiulių kompanija savo veiklą pradėjo iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Pirmiausiai rūpindamiesi informacijos apie padėtį Lietuvoje skleidimu, draugai įkūrė „Lithuanian Hotline“ – informacinę telefono liniją, teikiančią žinias apie padėtį Lietuvoje. Prasidėjus blokadai, organizacijos veikla keitėsi – buvo pradėta rūpintis medicininės paramos Lietuvai siuntimu. Pirmasis – 10 tūkst. dolerių insulino ir antibiotikų vertės krovinys. Vėliau, didžiulė parama buvo teikiama medicininei įrangai, bei autizmo, krūties vėžio, dantų priežiūros, cukraligės, sveikatos švietimo ir kitoms programoms. Per dvidešimt metų buvo persiųsta daugiau nei šeši šimtai konteinerių medikamentų ir įrangos. Parodoje lankytojai galėjo pamatyti nuotraukas, kuriose užfiksuoti istoriniai „Lithuanian Mercy Lift“ veiklos epizodai.
Liepos 16-28 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių išeivijos institutas kvietė dalyvauti jau trečius metus iš eilės rengiamuose vasaros kursuose „Refresh in Lithuania“. Šie kursai yra skirti visiems už Lietuvos ribų gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims, norintiems atgaivinti ryšį su Lietuva ir lietuviškumu, siekiantiems pajausti šiandieninį Lietuvos aktualijų pulsą, pakeliauti po dar nematytus Lietuvos kampelius, susipažinti su akademine universiteto bendruomene bei kartu atrasti, ką reiškia būti lietuviu pasaulyje.
Rugsėjo 25 dieną Lietuvių išeivijos institutas surengė lietuvių kariuomenės karininko majoro Justino Juozo Mašioto knygos „Nuo Vaitiškių iki Augsburgo: karo metų atsiminimai“ pristatymą. Renginyje dalyvavo knygos sudarytojas prof. dr. Jonas Vaičenonis, J. J. Mašioto giminaitė Danutė Ona Andriušytė ir dr. Daiva Dapkutė.
Spalio mėnesį Lietuvių išeivijos institutą pasiekė žymaus lietuvių išeivijos veikėjo, sociologo Vytauto Kavolio archyvas ir biblioteka. Ta proga, 2012 m. spalio 17 dieną, institute vyko seminaras-diskusija, skirta Vytautui Kavoliui. Diskusijos metu pristatytas V. Kavolio archyvas, diskutuota apie išeivijos inteletektualinio palikimo svarbą, Vytauto Kavolio darbų reikšmę Lietuvai. Diskusijoje dalyvavo prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Juozas Augutis, dr. Mykolas Drunga, dr. Dalia Kuizinienė ir VDU Bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė.
Lapkričio 29 d. institute vyko VDU Literatūros katedros ir Lietuvių išeivijos instituto organizuota tarpdalykinė mokslinė konferencija „Mano namai – kultūra“, skirta rašytojo ir filmininko Jono Meko 90 metų jubiliejui.
2011 metai
Sausio 6 d. Lietuvių išeivijos institute įteikta Broniaus Bieliuko vardo stipendija. Lietuvių fondo JAV įsteigtas Broniaus Bieliuko vardo stipendijų fondas ir Lietuvių išeivijos institutas jau ketvirtą kartą (nuo 2001 metų) skiria stipendijas Vytauto Didžiojo universiteto studentams. Žymaus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjo Broniaus Bieliuko vardinės stipendijos tikslas yra remti gabius, gerai besimokančius studentus, skatinti aktyviau dalyvauti mokslinėje ir visuomeninėje veikloje. Šį kartą stipendija skirta VDU Lietuvių literatūros katedros I kurso doktorantui Ramūnui Čičeliui.
Vasario mėn. Lietuvių išeivijos instituto archyviniai fondai pasipildė Raimundo Mieželio perduota archyvų kolekcija ir biblioteka bei L. Šmulkščio archyvine medžiaga.
Kovo 16 d. Lietuvių išeivijos instituto Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje vyko seminaras, skirtas archeologei ir antropologei, archeomitologijos pradininkei Marijai Alseikaitei – Gimbutienei atminti. Renginyje dalyvavo Arūnas Vaicekauskas, Kornelija Jankauskaitė, Karilė Baltrušaitytė. Vyko filmo apie M. Gimbutienę peržiūra. Renginį organizavo VDU Išeivijos studijų centras ir Etnologijos ir folkloristikos katedra.
Kovo 24 ir 31 d. Lietuvių išeivijos institute parodytas Amerikos lietuvių režisieriaus Jono Meko filmas „Ar buvo karas?“. Filme užfiksuoti unikalūs kadrai iš lietuvių diasporos JAV gyvenimo po Antrojo pasaulinio karo. Šis filmininko darbas sukurtas 2002 metais Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos užsakymu, ir valdžios archyvų lentynose buvo saugotas apie penkerius metus. Filmas saugomas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje bei keliose privačiose kolekcijose. Pažintis su vienu iš nedaugelio lietuvių kalba J. Meko įgarsintų kūrinių sudomins istorikus, filologus, antropologus, medijų teoretikus ir menininkus.
Balandžio 7–8 d. Lietuvių išeivijos institute vyko tarpdalykinė konferencija „Egzilinė tapatybė literatūroje“. Konferencijos dalyviai savo pranešimuose aptarė egzilinę tapatybę globalizacijos kontekste, migracinius ir istorinius atspindžius literatūroje, egzilio rašytojų patirtis tekstuose, tapatybės teorijas bei tapatybės kaitos problematiką.
Balandžio 18 d. VDU Lietuvių išeivijos institute įvyko susitikimas su naujuoju periodinio leidinio „Pasaulio lietuvis“ redaktoriumi, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininku Kęstu Pikūnu. Susirinkusieji diskutavo, kaip keičiasi pasaulio lietuvijos nūdiena ir ateities vaizduotė, ir kokia misija laukia naujosios laikraščio redakcijos. Pokalbyje dalyvavo Mykolas Drunga ir Egidijus Aleksandravičius.
Gegužės 5 d. Lietuvių išeivijos institute įvyko Anatolijaus Šluto dokumentikos pristatymas. Apie A. Šluto darbus pasakojo istorijos magistrantė Ina Vaisiūnaitė, bei A. Šluto žmona. Buvo rodomi A. Šluto filmai.
Gegužės 23 d. Lietuvių išeivijos institute vyko tradicinė konferencija, skirta lietuvių išeivijos intelektualinio palikimo svarstyboms „Intelektualinė lietuvių egzilio istorija – 2011“. Joje savo pranešimus skaitė jaunieji kolegos iš Migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorija studijų programos.
Gegužės 31 dieną Lietuvių išeivijos instituto Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje buvo įteiktos Lietuvių išeivijos instituto bei Pasaulio lietuvių bendruomenės fondo JAV įsteigtos vardinės Antano Juodvalkio stipendijos Vytauto Didžiojo universiteto studentams. Renginyje dalyvo A. Juodvalkio dukra – poetė Eglė Juodvalkė. Lietuvių išeivijos visuomenininko ir žurnalisto Antano Juodvalkio vardine stipendija siekiama paremti rezistencijos kovų ir partizaninio pasipriešinimo dalyvių palikuonis, gabius, gerai besimokančius humanitarinių bei socialinių mokslų sričių studentus, skatinti juos aktyviau dalyvauti mokslinėje ir visuomeninėje veikloje. Stipendijos buvo skiriamos tik pažangiems, gerai besimokantiems, aktyviai studentiškoje, visuomeninėje ar kultūrinėje veikloje dalyvaujantiems rezistencijos kovų ir partizaninio pasipriešinimo dalyvių palikuonims, studijuojantiems Vytauto Didžiojo universitete. Šiai metais stipendijos įteiktos: VDU Socialinių mokslų fakulteto Subkultūrų studijų programos magistrantei Sigitai Doblytei ir Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros bakalaurui Adui Pliopai.
2011 m. birželio mėn. Darbuotojas dr. Linas Saldukas dalyvavo Balthernet vasaros stovykloje Kääriku, Tartu apskrityje, Estijoje, kur skaitė pranešimą apie lietuvių išeivijos archyvų problematiką.
2011 m. liepos mėn. JAV lietuvių veikėja Pranė Šlutienė perdavė dalį savo archyvų Lietuvių išeivijos instituto fondams. Su trimis dėžėmis asmeninio ponios Šlutienės archyvo atkeliavo ir dalis vyro Anatolijaus Šluto televizijos ir radijo laidų įrašų.
Liepos 18–30 d. Lietuvių išeivijos institute vyko vasaros kursai „Refresh in Lithuania”. Jie buvo skirti įvairaus amžiaus lietuvių diasporos atstovams, norintiems palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuva, besidomintiems lietuvių kalba, Lietuvos kultūra ir istorija, šalies socialine, ekonomine bei politine padėtimi. Kursų metu dalyviai ne tik išklausė įdomias paskaitas, aplankė muziejus, bet ir pažino kasdieninį lietuvio studento gyvenimą. Taip pat buvo organizuojamos išvykos į gražiausias Lietuvos vietas – Rumšiškes, Vilnių, Trakus, Druskininkus ir kt. Šie vasaros kursai buvo organizuojami jau antrus metus iš eilės.
Rugpjūčio 3 d. Lietuvių išeivijos institute lankėsi Ramūnas Kondratas, su kuriuo buvo aptarta projekto „Lietuvių egzodo paveldo likimai“ eiga.
Rugpjūčio 27–28 d. prof. Egidijus Aleksandravičius ir Mykolas Drunga dalyvavo Londone vykusiose Išeivijos studijų dienose, kur skaitė pranešimus Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams.
Rugsėjo 4 d. dr. Dalia Kuizinienė ir dr. Daiva Dapkutė dalyvavo Čikagoje vykusioje Archyvų ir bibliotekų konferencijoje, kur pristatė projektą „Lietuvių egzodo paveldo likimai“.
Spalio 20 d. Lietuvių išeivijos institute vyko konferencija „Pasaulio lietuvybės idėja: šiuolaikinės migracijos patirtys“. Tarpdisciplininėje konferencijoje dalyvavo įvairių sričių mokslininkai ir tyrinėtojai, besidomintys tarptautinės lietuvių migracijos bei lietuviškojo tapatumo problemomis. Konferencijoje buvo tyrinėjama ir pristatoma pasaulio lietuvybės idėja šiuolaikinės migracijos procesų kontekste, pasaulio lietuvybės samprata kaip lietuviškojo tapatumo modelis. Konferencijoje taip pat buvo diskutuojama apie EURO tapatybę, valstybės migracijos politiką ir jos įtaką migrantų tautiniam tapatumui, dvigubą pilietybę, šiuolaikinių migrantų lietuviškojo tapatumo transformacijos / transformacijų įvairovę, globalios Lietuvos strategiją.
Lapkričio 18 d. Lietuvių išeivijos institute vyko mokslinė konferencija "Išeivijos paveldas Lietuvoje". Konferencijos tikslas buvo pristatyti ir aptarti pagrindines su lietuvių išeivijos palikimu susijusias problemas (atpažinimo, kaupimo, saugojimo, tvarkymo, viešinimo). Renginyje dalyvavę mokslininkai, archyvarai, bibliotekininkai, muziejininkai bei kiti išeivijos paveldo tyrinėtojai supažindino su savo institucijose saugomu išeivijos palikimu, taip pat diskutavo egzodo paveldo Lietuvoje tyrimų ir sklaidos problemų klausimais. Konferencijos metu buvo pristatytas Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos paruoštas užsienio lietuvių archyvų tvarkymo ir panaudojimo planas.
2010 metai
Sausio 12 d. Lietuvių išeivijos institutas bendradarbiaudamas su Pasaulio lietuvių bendruomene surengė parodą „Lietuviais esame mes gimę“. Šia paroda lankytojai supažindinti su užsienio lietuvių politine kova dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo. 18 mobilių parodos pasakojo apie skirtingas emigracijos bangas, pateikė informaciją apie skirtinguose pasaulio kraštuose įsikūrusias lietuvių bendruomenes. Parodoje eksponuotos nuotraukos ir dokumentai gauti iš asmeninių archyvų, Amerikos lietuvių televizijos, Lietuvos išeivijos instituto, Kauno Pedagoginio muziejaus, bei Lietuvos centrinio valstybinio archyvo.
Sausio 21 d. Lietuvių išeivijos institutas suorganizavo seminarą „Žvilgsnis į pasaulio lietuvių istoriją“. Jo metu doktorantas Aurimas Šukys skaitė paskaitą „Ateitininkai emigracijoje – tautiškumo sergėtojai“, buvo pristatyti dokumentiniai filmai iš Lietuvių išeivijos instituto archyvų.
Vasario 5 d. Lietuvių išeivijos institute lankėsi JAV Lietuvių bendruomenės pirmininkas Vytas Maciūnas ir JAV LB vykdomoji vicepirmininkė Birutė Bublienė.
Vasario 22 d. Lietuvių išeivijos institutas organizavo seminarą-diskusiją „Lietuvių jaunimo organizacijos išeivijoje“. Renginyje dalyvavo pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas kun. Antanas Saulaitis SJ , aktyvios JAV lietuvių visuomenininkės ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios Lietuvių katalikų misijos talkininkės Daina Kamantaitė-Čyvienė ir Grasilda Reinytė-Petkienė, Arūnė Taunytė. Diskusiją vedė prof. Egidijus Aleksandravičius.
Kovo 16 d. Lietuvių išeivijos institute lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Prezidentas dalyvavo „Intelektualios lietuvių egzilio istorijos“ paskaitoje (jungtinė „Migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorijos“ ir „Lietuvos istorijos“ magistrantūros studijų programa). Seminaro metu Valdas Adamkus atskleidė lietuvių diasporos organizacijų ypatumus, dalijosi prisiminimais ir patirtimi plėtojant Lietuvos laisvinimo veiklą lietuvių išeivijoje, kalbėjo apie išeivijos vaidmenį atkuriant nepriklausomą Lietuvą ir patriotiškumo ugdymą šiandienos pasaulio lietuvijoje.
Kovo 16 d. VDU Išeivijos studijų centras surengė parodą „Miestovaizdžiai“, kurioje pristatė žymaus išeivijos kultūrininko, fotomenininko Algimanto Kezio kelionių po pasaulį fotografinius įspūdžius.
Kovo 17 d. VDU Išeivijos studijų centras pristatė Algimanto Kezio dokumentinius filmus. Tai maža, bet itin reikšminga išeivijos kultūrinio gyvenimo dalelė, primenanti lietuvių išeivijos visuomeninius bei kultūros įvykius. Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius kurti filmai primena skautų šventes, mėgėjiškų teatrinių sambūrių pastatymų akimirkas, pristato iškilias asmenybes.
Balandžio 19 d. Lietuvių išeivijos institutas organizavo pokalbį-diskusiją „Lietuvių katalikų sielovada išeivijoje“ su Lietuvos Vyskupų Konferencijos užsienio lietuvių sielovados reikalams deleguotu prelatu Edmundu Putrimu. Renginyje dalyvavo Lietuvių išeivijos instituto vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius ir VDU lektorė ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vienuolijos vyriausioji vadovė dr. ses. Daiva K. Kuzmickaitė. Diskusiją vedė dr. Giedrius Janauskas.
Gegužės 18–19 d. d. Lietuvių išeivijos institute vyko VDU „Migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorijos“ ir „Lietuvos istorijos“ magistrantų konferencija „Intelektualinė lietuvių egzilio istorija – 2010“. Jos metu pranešimus skaitė ir diskutavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros magistrantai ir doktorantai.
Birželio 7 d. Lietuvių išeivijos instituto Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje vyko lietuvių išeivijos dailininko Albino Elskaus darbų parodos ir Beatričės Kleizaitės-Vasaris knygos „Albinas Elskus. Grožio ir vizijos dailininkas“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorė. Renginį organizavo XXVII knygos mėgėjų draugija, Kauno m. sav. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir Lietuvių išeivijos institutas.
Birželio 22 – rugpjūčio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė ir VDU Išeivijos studijų centro darbuotoja Kristina Ūsaitė stažavosi Amerikos lietuvių kultūros archyve Putname, JAV.
Liepos 5–16 d. d. Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvių išeivijos institutu pirmą kartą surengė vasaros kursus „Refresh in Lithuania“ pasaulio lietuviams, visiems už Lietuvos ribų gyvenantiems asmenims, norintiems atgaivinti savo ryšį su Lietuva ir lietuviškumu, ir patobulinti lietuvių kalbos žinias.
Rugpjūčio 28 d. Lietuvių išeivijos institute vyko susitikimas su filosofijos istoriku prof. Kęstučiu Skrupskeliu. Pokalbio tema – „Apie filosofiją, kurioje per daug filosofijos“. Susitikime dalyvavo VDU studentai ir dėstytojai.
Rugsėjo 14 d. surengtas seminaras-diskusija „Lietuvių kairiosios inteligentijos likimai išeivijoje“. Renginyje dalyvavoSan Paulo universiteto (Brazilija) doktorantas Erick Reis Godliauskas Zen ir VDU „Lietuvos istorijos“ programos magistrantas Laurynas Šedvytis. Taip pat dalyvavo Lietuvių išeivijos instituto vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius, o diskusiją vedė dr. Giedrius Janauskas.
Rugsėjo 16 d. Lietuvių išeivijos instituto Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje vyko dokumentinio filmo „Eldorado – lietuviai Brazilijoje“ (Eldorado – Os Lituanos No Brasil) peržiūra. Filmą 2002 m. režisavo Fabiano Canosa ir Julius Zis (Zizas). Jame pasakojama lietuvių emigravimo į Braziliją istorija 1924–1928 m. Filmą pristatė ir komentavo San Paulo universiteto (Brazilija) doktorantas Erick Reis Godliauskas Zen.
Rugsėjo 24 d. buvo organizuojama mokslinė konferencija „Egzilio amžius“, skirta Vytautui Kavoliui atminti. Pranešimus skaitė prof. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JA V), prof. Violeta Kelertienė (Vašingtono universitetas, JA V), Lietuvių išeivijos instituto vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius, VDU dėstytojai dr. Gintautas Mažeikis, Mykolas Drunga, prof. Vylius Leonavičius, dr. Tomas Kavaliauskas, dr. Giedrius Janauskas ir VDU doktorantas Arūnas Antanaitis.
Spalio 7–8 d. d. VDU Išeivijos studijų centro mokslo darbuotojas Linas Saldukas dalyvavo penktajame Baltijos šalių išeivijos paveldo organizacijos seminare Rygoje, Latvijoje, kur skaitė pranešimą „Lietuvių išeivijos tyrimo perspektyvos“.
Spalio 29 d. Lietuvių išeivijos instituto Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje pristatyta Daivos Dapkutės ir Dalios Kuizinienės monografija „Laisvas žodis laisvame pasaulyje: atviro žodžio mėnraštis „Akiračiai“ 1968-2005 m.“. Pristatyme dalyvavo knygos autorės Daiva Dapkutė ir Dalia Kuizinienė, Kazys Almenas, Mykolas Drunga, Saulius Pivoras, Egidijus Aleksandravičius.
Lapkričio 12 d. VDU Išeivijos studijų centras surengė metodologinį seminarą „Egzodo paveldas: duomenys, tyrimai, informacijos telkimo metodologija“. Seminare pranešimus skaitė Lietuvių kalbos instituto, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Šiaulių universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Kauno technologijos universiteto bibliotekos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovai. Kalbėta apie išeivijos paveldą, duomenų bazes ir metodologiją, egzodo žmonių rankraščius LLTI rankraštyne, išeivių dovanotas kolekcijas, lietuvių išeivių grafiką muziejaus rinkiniuose, paslėptą paveldą ir kitus įdomius faktus, tyrimus, duomenis.
Lapkričio 19 d. VDU Išeivijos studijų centras surengė seminarą „Lietuvių diasporos tapatumo tyrimai: problemos ir galimi sprendimo būdai“. Jame aptarta ir diskutuota apie tautinio tapatumo tyrimų problematiką iš skirtingų perspektyvų (istorinės, literatūrologinės, menotyrinės, sociologinės, antropologinės); tapatumų tyrimų teorinius ir metodologinius pagrindus, tautinio tapatumo sampratą ir jo kaitą; tapatybės konstravimo modelius, tapatumų formas ir pan.
Gruodžio mėn. Išeivijos studijų centre saugoma Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kolekcija pasipildė nauja medžiaga, kurią perdavė buvęs ilgametis bendruomenės pirmininkas Vytautas Kamantas.
Gruodžio 16 d. Kauno miesto taryba pritarė siūlymui Lietuvių išeivijos institute steigti Prazidento Valdo Adamkaus biblioteką-muziejų. VDU Atkūrimo tarynos garbės nario, VDU Garbės daktaro ir VDU Tarybos pirmininko Valdo Adamkaus biblioteką-muziejų žadama įkurti VDU ir Kauno miesto savivaldybės įsteigtame Lietuvių išeivijos institute (S. Daukanto 25). Išeivijos institute įkurto muziejaus lankytojai galės išvysti Prezidentinę biblioteką, įvairaius Valdo Adamkaus daiktus: baldus, paveikslus, kitas interjero detales, sporto trofėjus, dienoraščius, archyvinį fondą, kurį sudaro daugiausia su V. Adamkaus veikla JAV susiję dokumentai.
2009 metai
Sausio 19-23 d. Lietuvių išeivijos instituto tyrėja ir Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantė Ingrida Celešiūtė stažavosi Linköping universitete, Norrköping, Švedijoje. Tai buvo savaitės trukmės intensyvus kursas, skirtas tarptautinės migracijos teorijų studijai bei valstybių migracijos politikos analizei. Šiame kurse dalyvavo 16 doktorantų iš įvairių šalių (Švedija, Norvegija, Danija, Olandija, Meksika, Lenkija, Graikija, Lietuva) vykdančių tyrimus bei rašančių mokslinius darbus migracijos srityje.
Sausio 26-29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro mokslo darbuotoja dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė drauge su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičiene bei ekspertu Bertu Venskaičiu dalyvavo Airijos Nacionalinio Maynooth universiteto ir Nacionalinio regioninės ir erdvinės analizės instituto surengtoje tarptautinėje konferencijoje diasporos strategijos klausimais, kuriai parengta pranešimo apie Lietuvos diasporos politiką dalis – „Lietuvos politinė diaspora“.
Vasario 15 d. Lietuvių išeivijos instituto direktorius profesorius Egidijus Aleksandravičius dalyvavo Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos diskusijų klubo „Lietuvos ateitis“ susitikime, skirtame Vasario 16-ajai paminėti. Klube E. Aleksandravičius skaitė pranešimą „Koks lietuvis buvo 1918 metų vasario 16-ąją, koks yra dabar ir koks bus 2020 metais“.
Kovo 3 d. Lietuvių išeivijos institute vyko seminaras-diskusija, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai. Renginio metu pristatyta Gdansko universiteto profesoriaus habil. dr. Dariusz Szpoper knyga “Gente Lituanus. Natione Lituanus. Zycie i działalność Konstancji Skirmunt (1851-1934)”.(Gente Lituanus. Natione Lituanus. Konstancijos Skirmuntaitės (1851-1934) gyvenimas ir veikla). Be knygos autoriaus popietiniame pokalbyje dalyvavo Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai: prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Pranas Janauskas ir doc. dr. Saulius Pivoras. Diskusiją vedė doc. dr. Andžej Pukšto. Pokalbis vyko lietuvių ir lenkų kalbomis.
Kovo 19-20 d. Lietuvių išeivijos institutas organizavo konferenciją “Lietuvių išeivijos spauda: istorija ir dabartis”. Renginys buvo skirtas gausios lietuvių išeivijos spaudos pristatymui bei analizei, o taip pat – laikraščių „Draugas“ 100-osioms ir „Tėviškės žiburiai“ 60-osioms metinėms paminėti. Šiems leidiniams konferencijoje buvo skirta daug dėmesio. Mokslininkai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių universitetų analizavo ateitininkų, skautų, tautininkų, liberalų spaudą, jos tendencijas, tos spaudos įtaką visuomeniniam bei kultūriniam išeivijos gyvenimui. Gausioje išeivijos periodikoje buvo muzikinio, literatūrinio gyvenimo atspindžių. Buvo aptariami lietuvių išeivijos spaudos pokyčiai po 1991 m. ir iššūkiai, su kuriais teko išeivijos spaudai susidurti.
Kovo 30 – balandžio 3 d. Lietuvių išeivijos instituto darbuotoja Ingrida Celešiūtė stažavosi Linköping universitete, Norrköpinge, Švedijoje ir dalyvavo Graduate School on Migration, Ethnicity and Society organizuotame kurse „Citizenship, Ethnic Division and Social exchusion. National and Post – National Approches“.
Balandžio 15 – birželio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė ir VDU Išeivijos studijų centro darbuotoja Kristina Ūsaitė stažavosi Amerikos lietuvių kultūros archyve Putname, JAV. Stažuotės metu ji tvarkė LR generalinio konsulato Niujorke archyvą ir rinko medžiagą daktaro disertacijai.
Balandžio 25 d. VDU Išeivijos studijų centro darbuotojas Linas Saldukas dalyvavo Stokholme, Švedijoje vykusiame seminare. Jo metu diskutuota apie Baltijos šalių audio-vizualinį paveldą Švedijoje.
Balandžio 28 d. Lietuvių išeivijos institute Amerikos lietuvių visuomenininkė Elona Vaišnienė skaitė paskaitą „Lietuviškas gyvenimas JAV: nebuvo pinigų, bet buvo apsčiai visuomeninio kapitalo“.
Gegužės 5 d. Lietuvių išeivijos institute vyko konferencija „Intelektualinė lietuvių egzilio istorija – 2009“. Jos metu pranešimus skaitė ir diskutavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros magistrantai ir doktorantai.
Birželio 11-29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė ir VDU Išeivijos studijų centro darbuotoja Kristina Ūsaitė stažavosi Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, Pasaulio lietuvių archyve (Čikagoje, JAV), kur rinko medžiagą disertacijai.
Birželio 29 d. Lietuvių išeivijos instituto patalpose įteikta Antano Juodvalkio vardo stipendija. Ją gavo istorijos doktorantas Modestas Kuodys ir istorijos bakalauras Linas Mackonis. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie savo tėvą Antaną Juodvalkį dalijosi Eglė Juodvalkė.
Liepos mėn. VDU Išeivijos studijų centro darbuotojas Linas Saldukas dalyvavo konferencijoje Tartu, Estijoje „Priėjimas prie Baltijos šalių išeivijos istorijos“, kurioje buvo diskutuojama Baltijos šalių išeivijos archyvų klausimais.
Liepos mėn. Lietuvių išeivijos institute lankėsi JAV Lietuvių bendruomenės Lietuvių kultūros tarybos pirmininkė Dalė Lukienė. Vizito metu diskutuota lietuvių išeivijos archyvinio paveldo išsaugojimo tema.
Liepos mėn. Lietuvių išeivijos institute svečiavosi Brazilijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas Jurgis Prokopas, taip pat institutą aplankė Australijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Angonita Wallis.
Liepos 9 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atidaryta paroda „Egzodo diplomatija XX amžiuje“. Joje primenamas istorinis išeivijos vaidmuo, kuris jai teko Lietuvos prisikėlimo XX amžiuje ir nepriklausomos valstybės įsitvirtinimo tarptautinėje arenoje metu. Ekspozicijoje - nuotraukos, originalūs dokumentai ir simbolinę reikšmę išsaugoję daiktai, pasakojantys apie nuo mūsų tolstančią išeivijos istoriją. Tarp unikalių eksponatų ir Anastazijos Tamošaitienės sukurti tautiniai rūbai, kuriuos dėvėjo viena lietuvių jaunimo delegacijos narių 1956 m., įteikiant JAV prezidentui peticiją dėl Lietuvos nepriklausomybės ir ištremtųjų į Sibirą likimo. Rūbus išsaugojo tuometinės delegacijos vadovas Valdas Adamkus.
Rugsėjo mėn. Lietuvių išeivijos institute lankėsi politologas Tomas Remeikis, kurio knyga The Lithuanian Phoenix. Studies and Essays. 1940-1990 šiais metais pasiekė skaitytoją.
Rugsėjo 11 d. Lietuvių išeivijos institute įvyko seminaras – diskusija „Patyrimai ir pastebėjimai iš lauko tyrimo Švedijoje: šiuolaikinio lietuvių mobilumo ypatumai“. Seminare dalyvavo Vaida Barzdaitė, šiuo metu bebaigianti magistrantūros studijas Götebord universitete Švedijoje, kur dvejus metus studijavo tarpdisciplininėje Pasaulio mokslų programoje (angl. global studies). Seminaro metu V. Barzdaitė pristatė atliktą tyrimą: tyrimo metodologiją, patyrimus bei įžvalgas iš tyrimo lauko. V. Barzdaitės magistrinis darbas yra skirtas lietuvių darbo migrantų, nuolat migruojančių tarp Lietuvos ir Švedijos bei, jau ilgą laiką šioje šalyje gyvenančių lietuvių migracijos priežasčių ir ypatumų analizei. antropologinę metodologiją: atliko pusiau struktūruotus interviu bei dalyvaujantį stebėjimą. Seminaro metu V. Barzdaitė pasidalino savo patirtimi, įgyta tyrimo lauke, tyrimo įžvalgomis bei supažindino seminaro dalyvius su Švedijos studijų sistema.
Rugsėjo 28 d. Lietuvių išeivijos institute svečiavosi Milda Graužinytė – Gritzko, jauniausia diplomato Kazimiero Graužinio duktė, šiuo metu gyvenanti Cordobos mieste, Argentinoje. Lietuvių išeivijos institutui Milda Graužinytė – Gritzko atvežė Antano Smetonos laiškų Kazimierui Graužiniui kopijas.
Spalio 9 d. Lietuvių išeivijos institute vyko Ilonos Bučinskytės (Strumickienės) knygų „Idealų vedami: ateitininkai išeivijoje XX amžiaus 5-7 dešimtmečiais“ ir „Ateitininkų pėdsakais: Ateitininkų federacija išeivijoje 1945 – 1970 m.” pristatymas. Renginyje dalyvavo autorė bei dr. Vaidotas Vaičaitis, dr. Algirdas Jakubčionis, prof. Egidijus Aleksandravičius.
Spalio 27 d. Lietuvių išeivijos institute vyko pokalbis-diskusija „Diasporos likimai“ su prof. Algiu Mickūnu. Moderavo prof. Egidijus Aleksandravičius. Renginyje dalyvavo gausus būrys VDU studentų ir dėstytojų.
Gruodžio 11 d. Lietuvių išeivijos institute vyko konferencija „Apie darbą ir gyvenimo vingius“, skirta Bronio Railos 100-osioms gimimo metinėms.
2008 metai
Sausio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centrui buvo perduota likusi Adolfo Damušio (1908-2003) archyvo dalis ir vertinga knygų kolekcija. VDU ISC archyvinis fondas pasipildė vertinga ir originalia istorine medžiaga, bylojančia apie aktyvią A. Damušio veiklą ir domėjimąsi Lietuvos laisvinimo reikalais, visuomeninę veiklą Lietuvoje ir išeivijoje. Šis archyvinis fondas itin vertingas antisovietinės ir antinacinės lietuvių rezistencijos bei lietuvių išeivijos politinio ir visuomeninio gyvenimo tyrinėtojams. 2004 metais ISC buvo perduota Adolfo Damušio archyvo dalis, kuri šiuo metu yra sutvarkyta ir prieinama visiems tyrinėtojams
Sausio 18-27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė ir VDU Išeivijos studijų centro darbuotoja Kristina Ūsaitė lankėsi Londone ir Notingeme. Vizito metu Kristina Ūsaitė, padedama dabartinės Jungtinės Karalystės lietuvių sąjungos pirmininkės Živilės Ilgūnaitės, užmezgė kontaktus su ilgamečiais Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos nariais - Kastyčiu Baubliu, Aleksu Vilčinsku, Stasiu Kasparu, Veronika Juriene, Pauliumi Tričiu, Živile Matukiene, Kaziu Makūnu, Romu Kinka, Vincent O'Brien, - kurie sudarė galimybę susipažinti su jų asmeniniuose archyvuose saugoma medžiaga ir suteikė vertingos informacijos apie Didžiosios Britanijos lietuvių veiklą. Viešnagės metu doktorantė taip pat lankėsi Lietuvių Sodyboje Headley Park, kur peržiūrėjo ten esančią D. Britanijos lietuvių sąjungos archyvinę medžiagą. Notingeme Kristina Ūsaitė viešėjo pas Henriką ir Vidą Gasperus, lankėsi Notingemo katalikiškame „Židinyje“, susipažino su ten gyvenančių DP kartos lietuvių - Anelės ir Antano Vaižgauskų ir „trečiosios bangos“ emigrantų - lietuvės mokytojos Marijos ir ispanų kilmės rašytojo Stephan Collishaw- šeimomis. Vizito metu surinkta archyvinė medžiaga bus panaudota knygos apie Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę parengimui.
Vasario 8 d. Lietuvių išeivijos institutas surengė susitikimą su režisieriumi Arvydu Barysu. Renginio metu buvo pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodyta filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rūtą Kilmonytę-Lee ir kitus. A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas - pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.
Vasario 27 d. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune įvyko konferencija „Lietuvos nepriklausomybė: praeitis ir ateities vizija“. Pranešimą apie dviejų valstybingumo švenčių skirtumus skaitė Kovo 11-osios Akto signataras, laisvės kovų dalyvis Algirdas Patackas, o Vasario 16-osios pamokas priminė Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius. Apie pilietinių nuostatų ugdymo galimybės šiuolaikinėje mokykloje kalbėjo Kauno Jėzuitų gimnazijos direktorius Gintaras Vitkus, pranešimus skaitė V. Landsbergio rašinių konkurso laureatas, VDU II kurso studentas Tadas Varpučinskas ir konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ nugalėtojas, evangelikų teologas Holgeris Lahayne'as.
Kovo mėn. Institute viešėjo svečiai iš Airijos (Dublino Nacionalinio Airijos Maynooth universiteto ir Nacionalinės regioninės ir erdvinės analizės instituto). Vizito metu svečiai buvo supažindinti su Lietuvių išeivijos instituto veikla, tartasi dėl galimo institucijų bendradarbiavimo.
Kovo 4-balandžio 4 d. Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. E. Aleksandravičius lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasaulio lietuvių centre Lemonte 2008 m. kovo 8 d. Lietuvos Generalinio konsulato surengtame Kovo 11-osios paminėjime Čikagos lietuvių bendruomenei E. Aleksandravičius skaitė paskaitą. Vėliau kartu su kino menininku Henriku Gulbinu bei dailininku Audriumi Gražiu rinko medžiagą Lietuvių išeivijos institute formuojamam Pasaulio lietuvių kino, foto ir garso archyvui.
Balandžio 11-gegužės 14 d. VDU Išeivijos studijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Dalia Kuizinienė buvo išvykusi į stažuotę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos metu D. Kuizinienė rinko medžiagą apie vieną Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų, buvusį PLB pirmininką Stasį Barzduką. Docentė dirbo Lituanistikos tyrimų ir studijų centre Čikagoje, kur yra saugomas S. Barzduko archyvinis palikimas, susitiko su S. Barzduko giminaičiais ir bendradarbiais, suteikusiais vertingos informacijos. D. Kuizinienės rengiama monografija apie Stasį Barzduką Lietuvių išeivijos institutas pradeda monografijų apie PLB įkūrėjus seriją.
Balandžio 25 d. Lietuvių išeivijos institute įvyko iškilmingas Lietuvių išeivijos bendruomenės veikėjo Broniaus Bieliuko vardinės stipendijos įteikimas. PLB fondo JAV įsteigto Broniaus Bieliuko stipendijų fondo ir Lietuvių išeivijos instituto skiriamų stipendijų tikslas - remti gabius, gerai besimokančius studentus, skatinti aktyviau dalyvauti mokslinėje ir visuomeninėje veikloje. Ši stipendija skiriama VDU humanitarių ir socialinių mokslų sričių istorijos, filosofijos, etnologijos, teologijos, menotyros, sociologijos, politologijos ir teisės krypčių studijų studentams nuo 2001 m.
2008 m. paskelbtame viešame konkurse prašymus stipendijai gauti pateikė 17 studentų. Lietuvių išeivijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto sudarytai komisijai (komisijos pirmininkė: dr. Daiva Kuzmickaitė (Išeivijos instituto mokslo darbuotoja); Dovilė Rožanskienė (PLB atstovė); doc. dr. Arūnas Vaicekauskas (VDU, Humanitarinių mokslų fakultetas); doc. dr. Rytis Bulota (VDU, Politinių mokslų ir diplomatijos institutas); doc. dr. Dalia Kuizinienė (Išeivijos instituto mokslo darbuotoja); dr. Daiva Dapkutė (Išeivijos instituto mokslo darbuotoja)) teko sunkus darbas atrinkti tinkamus kandidatus stipendijai gauti. Balsuojant atsižvelgta į pretendentų mokslinę tiriamąją veiklą, akademinius rodiklius ir visuomeninį aktyvumą. Susumavus visų komisijos narių balsus vienkartines Broniaus Bieliuko stipendijas skirtos: Astai Petrikienei (Menų institutas, Teatrologijos katedros I kurso doktorantei); Dainiui Geniui (SMF Sociologijos katedros II kurso doktorantui); Laurai Auksutytei (HMF Lietuvių literatūros katedros I kurso doktorantei); Kristinai Bartkienei (HMF Lietuvių literatūros katedros II kurso doktorantei); Mindaugui Kaseliui (PMDI Viešojo administravimo katedros II kurso magistrantui); Juliui Kvietkauskui (PMDI Viešojo administravimo katedros II kurso magistrantui); Ernestai Visockytei (PMDI Viešojo administravimo katedros I kurso magistrantei); Eugenijai Valienei (HMF Lietuvių literatūros katedros I kurso magistrantei); Andriejui Stoliarovui (HMF Istorijos katedros II kurso magistrantui).
Gegužės 6-8 d. Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius ir Išeivijos studijų centro mokslo darbuotoja dr. D. K. Kuzmickaitė lankėsi Dubline Nacionaliniame Airijos Maynooth universitete ir Nacionaliniame regioninės ir erdvinės analizės institute, kur gegužės 7 d. skaitė paskaitą „Lietuvių migracijos studijos: istoriniai ir sociologiniai aspektai“.
Gegužės 28 d. Lietuvių išeivijos institutas kartu su VDU Išeivijos studijų centru suorganizavo konferenciją „Ateitininkų ideologiniai vadai išeivijoje", skirtą S. Ylos, A. Maceinos ir A. Damušio 100 metų jubiliejinėms sukaktims paminėti. Ši konferencija sudarė galimybę per trijų iškilių ateitininkų gyvenimo ir veiklos prizmę pažvelgti į vieno svarbiausių XX a. lietuvių intelektualinių sąjūdžių - ateitininkijos - raidą Lietuvoje ir išeivijoje.
Konferenciją sveikino ir sėkmingo darbo jai linkėjo Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Jonas Vaičenonis, Ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas. Lietuvos Respublikos Seimo narys, o kartu ir ateitininkas doc. dr. Egidijus Vareikis ne tik pasveikino konferencijos dalyvius, tačiau kėlė ateitininkų reikšmės šiandieninėje Lietuvos visuomenėje klausimą.
Įžanginės konferencijos dalies metu įvyko ir A.Damušio archyvo perdavimo VDU Išeivijos studijų centrui sutarties pasirašymas. Dokumentą iš vienos pusės pasirašė prof. Egidijus Aleksandravičius, iš kitos - Damušių šeimos vardu - Gintė Damušytė.
Konferencijos darbas, atsižvelgiant į pranešimų tematiką buvo suskirstytas į keturias dalis. Pirmoji buvo skirta ateitininkijos istorijai nepriklausomoje Lietuvoje ir pirmosios sovietų bei nacių okupacijos metais apžvelgti. Dr. Dangiras Mačiulis iš Lietuvos istorijos instituto pranešime „Ateitininkų judėjimas kaip katalikiškojo elito ugdymo projektas" pažvelgė į XX a. pradžią, kai formavosi ateitininkų judėjimas. Lietuvos istorijos instituto ir Klaipėdos universiteto doktorantas Artūras Svarauskas konferencijos dalyvius supažindino su ateitininkų organizacijos padėtimi XX a. 4-ajame dešimtmetyje autoritarinio šalies valdymo sąlygomis. Lietuvos katalikų mokslų akademijos atstovas dr. Mindaugas Bloznelis pranešime per A. Damušio veiklos prizmę pristatė studentų ateitininkų korporacijos „Grandis“ susikūrimą ir veiklą nepriklausomos Lietuvos metais. Per antisovietinės ir antinacinės rezistencijos pavyzdžius Jonas Antanaitis, 1941 m. Birželio sukilėlių sąjungos narys, atskleidė A.Damušio kaip valstybininko perspektyvą.
Antrojo konferencijos posėdžio metu norėta giliau pažvelgti į kun. Stasio Ylos asmenį ir veiklą ateitininkų organizacijos labui. VDU doktorantas Aurimas Šukys konferencijos dalyviams pristatė savo pranešimą - „Kun. Stasys Yla - S. Šalkauskio įžiebto „Gyvosios dvasios“ sąjūdžio nešėjas“. VDU doktorantas ir Šiaulių universiteto dėstytojas Giedrius Globys pranešime „Skautiška S. Ylos „Ateitininkų vadovo“ dimensija“ svarstė ateitininkų ir skautų panašumų klausimą. Buvęs Ateitininkų federacijos vadas Juozas Polikaitis, iš už Atlanto specialiai atvykęs į šią konferenciją, dalijosi prisiminimais apie S. Ylą ir A. Damušį ir svarstė šių iškilių ateitininkų indėlį į ateitininkų organizacijos raidą.
Trečiojo posėdžio metu daugiausia dėmesio buvo skirta Antanui Maceinai. Lietuvos dailės muziejaus atstovas Gediminas Mikelaitis analizavo S. Ylos ir A. Maceinos krikščioniškojo gyvenimo atnaujinimo analitiką. University of South Carolina (JAV) profesorius Kęstutis Skrupskelis metaforišku pranešimo pavadinimu „Be stebuklų kurti ir tikėti“ suintrigavęs klausytojus, interpretavo 1985 m. paskelbtą A. Maceinos tekstą „Dievas ir laisvė“. VDU doktorantas Andrius Martinkus ieškojo panašumų tarp A. Maceinos ir euraziečių (Rusijos emigrantų filosofinė srovė) pažiūrų į komunizmą ir rusiškumą. Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja Marija Baltuškaitė konferencijos dalyviams pristatė estetines A. Maceinos pažiūras, interpretuodama jo literatūros kritikos tekstus.
Ketvirtoji konferencijos dalis buvo skirta A. Damušio asmeniui ir veiklai pristatyti.Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Jolanta Budriūnienė pristatydama „Dainavos“ stovyklavietės istoriją, akcentavo Adolfo ir Jadvygos Damušių indėlį kuriant ir plėtojant šią lietuviškumo oazę išeivijoje. Dr. Aldona Vasiliauskienė iš Šiaulių universiteto klausytojams pristatė Adolfo Damušio kelią ateitininkijoje ir jo reikšmę šios jaunimo ugdymo organizacijos raidoje. VDU Išeivijos studijų centro darbuotoja dr. Ilona Bučinskytė savo pranešimu bandė atskleisti frontininkiškąją A. Damušio veiklos perspektyvą. Tos pačios mokslo institucijos atstovė dr. Daiva Kuzmickaitė į A. Damušio asmenį ir veiklą žvelgė per demokratiškumo ir pilietiškumo prizmę.
Oficialiąją konferencijos dalį užbaigė korporacijos „Giedra“ premijos „Lietuvė moteris, ypatingai pasižymėjusi krikščioniškųjų idealų tarnyboje“ įteikimas. Šios premijos laureate 2008 m. tapo Reda Sopranaitė.
Birželio 19 d. Lietuvių išeivijos institute lankėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai Juozas Lukas, Virginija Grybaitė bei Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos (ALRKF) bei Lietuvių fondo atstovas Saulius Kuprys. Susitikimo metu buvo aptarti Lietuvių išeivijos instituto ir užsienio lietuvių organizacijų bendri projektai bei jų įgyvendinimo galimybės.
Birželio 30 d. Lietuvių išeivijos instituto patalpose vyko VDU „Lietuvių migracijos ir diasporos tyrimų klasterio“ susirinkimas. Susitikimo metu svarstytos tolimesnės klasterio veiklos galimybės. Akcentuota doktorantūros studijų, skirtų šiuolaikinių lietuvių migracijos procesų tyrinėjimui bei išeivijos kultūros istorijai aktualumas; aptarta tarpdisciplininės migracijos ir diasporos studijų magistrinės programos parengimo galimybė ir kt. klausimai. Daugiausia dėmesio skirta Lietuvių išeivijos instituto bendradarbių pradedamai monografijų apie PLB įkūrėjus serijai.
Rugsėjo 5 d. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune atidaryta paroda „Baltosios pirštinės: oficialioji ir neoficialioji diplomatija Kaune 1918–1940“. Joje eksponuojami Lietuvos ir užsienio diplomatų nuotraukos, daiktai, įvairūs dokumentai, saugomi Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro archyviniuose fonduose. Parodą jos rengėjai skiria trims sukaktims: Vasario 16-osios akto paskelbimo ir Užsienio reikalų ministerijos, iškovojusios tarptautinį Lietuvos valstybės pripažinimą, 90-mečiams bei diplomato Stasio Lozoraičio gimimo 110-osioms metinėms.
Rugsėjo 18 d. Lietuvių išeivijos institute pristatytas Argentinos lietuvių autorių sudarytas biografijų rinkinys ,,Berisso lietuviai”. Šioje, gausiai fotografijomis iliustruotoje knygoje, įdomiai pateiktos per 400 lietuvių, atvykusių iš įvairių Lietuvos regionų į tolimąją Argentiną XX a. pradžioje, biografijos bei keli šimtai trumpai aprašytų istorijų iš jų gyvenimo. Berisso miestas yra Argentinos emigrantų sostinė, kurioje prasidėjo daugumos emigrantų naujas gyvenimas. Knygoje gausu autentiškų nuotraukų iš asmeninių albumų. Knygos ,,Berisso lietuviai” pasirodymas leis Lietuvos žmonėms iš arčiau susipažinti ne tik su emigrantų lietuvių ir jų vaikų gyvenimu praėjusio šimtmečio pradžioje, bet ir aptikti savo seniai išvykusių artimųjų pėdsakus. Knygos vertimą į lietuvių kalbą ir leidybą finansavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Knygos pristatyme dalyvavo knygos autoriai Ona Paulina Semėnas, Stella Maris Borba bei Jonas Pranciškus Klimaitis, kurie pristatė savo darbą bei papasakojo apie lietuvybę Argentinoje. Knygą iš ispanų į lietuvių kalbą vertusi jau trylika metų Lietuvoje gyvenanti argentinietė Mariana Sueldo, prisipažino, jog šįkart tai nebuvo tik teksto vertimas, tai žmonių gyvenimų vertimas, pasak jos, ši knyga pasako daug daugiau, nei žodžiai joje. Knygos pristatymo metu meninę programą atliko Argentinos lietuvaitė aktorė Jesicca Repsys.
Spalio 14 d. – gruodžio 14 d. Lietuvių išeivijos instituto archyvarė ir Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė Giedrė Milerytė stažavosi Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) Putname, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Stažuotės metu G. Milerytė tvarkė ALK'os archyvą ir rinko medžiagą daktaro disertacijai.
Spalio 16–17 d. VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra, Katalikų teologijos fakultetas ir Lietuvių išeivijos institutas surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Zenonas Ivinskis ir Lietuvos praeities tyrimai“, skirtą prof. Z. Ivinskio (1908–1971), vieno iškiliausių Lietuvos istorikų ir visuomenės veikėjų, palikusių reikšmingų fundamentalių darbų (vienas jų – Lietuvos istorija), rengusių jaunąją mokslininkų kartą ir formavusių kelių kartų istorinę sąmonę, 100-osioms gimimo metinėms. Konferencijos rengėjai siekė suaktualinti prieškario humanitarinį palikimą, iškelti ir aptarti šiuolaikiniam mokslui svarbias problemas. Konferenciją rėmė VDU, LR Kultūros ministerija, Kauno m. savivaldybė. Trijose konferencijos sekcijose nagrinėtas prof. Z. Ivinskio vaidmuo Lietuvos istoriografijoje ir visuomeninė veikla išeivijoje, analizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei krikščionybės Lietuvoje istorijos aspektai. Pranešimus skaitė ir mokslinėse diskusijose dalyvavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus pedagoginio universitetų, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, svečiai iš Lenkijos – Balstogės, Liublino, Krokuvos aukštųjų mokyklų.
Spalio 25 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsienio politikos analizės ir planavimo departamento patarėjas dr. Rimantas Morkvėnas perdavė Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centrui ilgamečio Tautos fondo valdybos pirmininko Juozo Giedraičio (1910–2008) archyvą (dokumentai, laiškai, kita korespondencija).
Lapkričio mėn. VDU Išeivijos studijų centro archyviniai fondai pasipildė režisieriaus Vytauto Valiuko teatro, Salomėjos Valiukienės muzikos archyvais. Australijoje gyvenantys Vytautas Vaitkus ir Nijolė Jankutė – Užubalienė (ilgametė čikagietė) perdavė archyvinę medžiagą apie Australijos ir Čikagos skautus.
Lapkričio 26-29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro mokslo darbuotojai dr. Linas Saldukas ir dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė dalyvavo Pasaulio lietuvių XIV mokslo ir kūrybos simpoziume, JAV Čikagos (Illinois) priemiestyje Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, kur skaitė pranešimus „Išeivijos archyvų reikšmė Lietuvos istorijos tyrimams“ ir „Vaikų švietimas užsienio šalyje“.
Lapkričio 27 d. Lietuvių išeivijos institute vyko mokslinė konferencija „Lietuviai kariai išeivijoje“. Konferenciją organizavo Lietuvių išeivijos institutas ir Vytauto Didžiojo universiteto Karo istorijos centras, rėmė Lietuvių fondas. „Lietuvių karių išeivijoje veikla iki šiol nebuvo plačiau tyrinėta kaip Lietuvos kariuomenės istorijos dalis, kaip tautinės ir pilietinės pozicijos reiškinys. Iki šiol sukaupta nemaža atsiminimų bei istorinių tyrinėjimų, skirtų išeivijos karybai; jų pristatymas konferencijoje galbūt paskatins tolesnius šio unikalaus reiškinio tyrimus“, – teigė viena konferencijos organizatorių, VDU Karo istorijos centro jaun. mokslo darbuotoja Estela Gruzdienė.
Konferencijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos aviacijos muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos Šaulių sąjungos, Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir kt. istorikai. Nagrinėjamos temos savo problematika apėmė opiausius Lietuvos istorijos momentus, tokius kaip Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Lietuvos okupacija, Nepriklausomybės atgavimas bei su tuo susiję pokyčiai, atskleidė patriotiškus lietuvių išeivių siekius garsinti savo tėvynę svetur ir dirbti jos labui.
Gruodžio mėn. VDU Išeivijos studijų centrą pasiekė Algimanto Gurecko archyvo dalis. Algimantas Gureckas – teisininkas, ekonomistas, išeivijos visuomenės veikėjas, aktyviai dalyvavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje. Perduota archyvinė medžiaga yra susijusi su jo veikla PLB, pirmiausia skirta PLB santykiams su lenkais. Tai ir šia tema straipsniai lietuviškoje spaudoje, taip pat Armia Krajowa, Lenkų socialistų partiją, lenkų pogrindžio spaudą liečiantys dokumentai. Archyve yra medžiagos apie Suvalkų – Seinų krašto problemas, išeivijos pastangas siekiant priskirti Vilniaus arkivyskupiją Lietuvai, apie Lietuvos žemėlapių leidybą, susirašinėjimą su JAV valstybės departamentu šiuo klausimu.