Naujienos

Mirė Magdalena Stankūnienė

2017-11-27

  Magdalena Birutė Stankūnaitė - Stankūnienė gimė 1925 m. Oželių vienkiemyje, Šunskų valsčiuje. Jos tėvą nušovė bolševikai 1941 m. birželį, o motina buvo išvežta į Komijos lagerius. Būsimoji dailininkė į Vakarus pasitraukė 1944 m. Iki 1960 m. ji gyveno Vokietijoje ir Anglijoje, kur mokėsi drabužių modeliavimo meno, studijavo Šv. Martyno meno akademijoje Londone. 1960 m. apsigyveno Čikagoje, lankė įvairias dailės mokyklas. Ne viename interviu menininkė kalba apie tai, kad didelę įtaką jos meniniame kelyje turėjo grafikas Vytautas Petravičius. Todėl neatsitiktinai ji pati savo kūrybinio kelio pradžioje kūrė grafiką, atsiremiančią į lietuvių liaudies meno tradiciją. Vėliau atrado tapybą, augalų ir gėlių įvairovė jos tapyboje sušvinta itin ryškiomis spalvomis bei ekspresyviomis formomis. Dailininkės tapytos gėlės išsiskiria savo realistiškumu, augalinių formų ekspresija, spalvine raiška.  „Ryškiai mėlynos, geltonos, violetinės M. B. Stankūnienės tapinių spalvos sukelia įspūdį, kad dailininkė paletėje spalvų nemaišo. Jos drobėse vyrauja pirminės spalvos. Grafikos darbuose sodriai įspausta juoda spalva, kitos – ranka įpaišytos, švelnesnės, „prigesintos“. (Algimantas Kezys). Prieš trisdešimt metų dailininkė atrado batikos tapybos technologiją, kurią nuolat tobulino,  šia technika sukurtuose darbuose dominuoja ne tik gėlių pasaulis, peizažai, bet ir abstraktūs siužetai, kuriuos įkvepia lietuvių mitologija.

Magdalena Stankūnė nuo 1968 m. pradėjo parodose, yra surengusi šimtus rengia savo individualių parodų  Lietuvoje ir užsienyje. Dar sovietmečiu dailininkė pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Nuo to laiko gimtinėje ji nuolat rengė savo parodas, siuntė knygas ir paveikslus, čia yra išleistos dailininkės kūrybos albumai. Savo paveikslų, interjero ir kultūrinio paveldo rinkinius dailininkė yra padovanojusi Paežerių dvaro muziejui, kurį daugelį metų rėmė finansiškai. M. Stankūnienei yra suteiktas Vilkaviškio garbės pilietės vardas. O 2006 m. Marijampolės kultūros centre atidaryta jos vardo galerija, rengianti parodas, tapusi svarbia miesto dailės gyvenimo dalimi.

 




ATGAL