Naujienos

Paroda " Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje"

2017-11-09

 Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje

Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose bei Lietuvos laisvės bylos klausimas. Ši veikla dažniausiai suvienydavo įvairių kartų, emigracijos bangų ir skirtingų kraštų lietuvius.

Senosios, vadinamosios grynorių emigrantų bangos atstovai, pasitraukę iš Lietuvos teritorijos dar Carinės Rusijos laikais XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje,  įsikūrę svetimame krašte,  nenutolo nuo gimtojo krašto reikalų. Jie tapo neoficialiais Lietuvos ir lietuvių tautos ambasadoriais užsienyje ir suvaidino svarbų vaidmenį modernios Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Įvairiomis politinėmis, diplomatinėmis, kultūrinėmis priemonėmis lietuviai emigrantai stengėsi reprezentuoti lietuvių tautos vardą svetimuose kraštuose, kovoti už savo gimtinės laisvę, o vėliau ir už nepriklausomybę.

Sovietų okupacijos metais JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenės buvo svarbiausios lietuviškumo ir nepriklausomybės tradicijų sergėtojos ir puoselėtojos. Tik aktyvios diasporos politinės veiklos dėka Lietuvos klausimas per ilgus okupacijos dešimtmečius nebuvo užmirštas. Buvo bandoma atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų likimą, daryti politinę įtaką Vakarų valstybių, pirmiausia JAV, Kanados vyriausybių ir parlamentų nariams, informuoti apie okupuotos Lietuvos padėtį. Daugiausia į šią veiklą įsijungė Lietuvos diplomatinė tarnyba, Vyriausiais Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK), Amerikos lietuvių taryba (ALT), Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB), taip pat įvairios politinės visuomeninės išeivijos organizacijos. Politines akcijas  lietuviai organizuodavo drauge su kitų pavergtų tautų emigrantais – latviais, estais, ukrainiečiais, vengrais. Kovojant už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą itin padėjo Vakarus pasiekianti informacija apie Lietuvoje vykstantį pasipriešinimą (pvz., kunigų protestų laiškai, informacija apie tikėjimo, žodžio laisvės nebuvimą, Lietuvos katalikų bažnyčios kronika). Išeivijos lietuvių pastangos buvo didžiulės renkant ir fiksuojant įvairius žmogaus teisių pažeidimo Lietuvoje faktus, diasporos atstovai dalyvavo įvairiose tarptautinio mąsto diskusijose, konferencijose, simpoziumuose žmogaus teisių klausimais, leido knygos anglų kalba apie okupuoto krašto padėtį. Pagrindiniu politinio bendruomeninio diasporos veiklos centru tapo JAV, tačiau aktyvi politinė veikla vyko visuose kraštuose – Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, etc.

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę pasikeitė diasporos politiniai tikslai, tačiau ji ir toliau išliko nuolatine Lietuvos reikalų reprezentante Vakarų pasaulyje. Greta materialinės, moralinės ir politinės paramos atsikūrusiai valstybei buvo garsinamas Lietuvos vardas pasaulyje, visomis politinėmis bei lobistinėmis priemonėmis siekiama Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo.

 

 




ATGAL