VDU ISC vykdomi projektai

 

„Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje

Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ mokslinių tyrimų projektas, Nr. VAT-10022.

Projekto vykdymo laikas – 2010 m. 09 mėn. – 2012 m. 12 mėn.

Projektą vykdančioji mokslininkų grupė: dr. Daiva Dapkutė (projekto vadovė), prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė, dr. Linas Saldukas, Ingrida Celešiūtė, Kristina Ūsaitė, Diana Jovaišienė.

Projekto tikslas: nagrinėjant atskiras emigracijos iš Lietuvos bangas (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija, vadinamieji grynoriai; politiniai pabėgėliai po Antrojo pasaulinio karo – dipukai; ir dabartinė emigracija), ištirti lietuvių tapatybės kaitą emigracijoje, tautinio tapatumo išlaikymo būdus bei problemas svetimame krašte. Rengiami seminarai, mokslinės konferencijos, kurių metu Lietuvos mokslininkai, užsiimantys Lietuvos emigracijos istorijos, dabartinės lietuvių migracijos tyrimais, aptaria ir diskutuoja lietuvių emigracijos tapatybių kaitos klausimais. Mokslinių tyrimų rezultatai publikuojami Instituto leidžiamame žurnale „OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos“. Ruošiama monografija „Pasaulio lietuvių istorija“.

 

„Lietuvių egzodo paveldo likimai“

Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ mokslinių tyrimų projektas, Nr. VAT-10014.

Projekto vykdymo laikas – 2010 m. 09 mėn. – 2012 m. 09 mėn.

Projektą vykdančioji mokslininkų grupė:  doc. dr. Dalia Kuizinienė (projekto vadovė), prof. habil. dr. Milda Danytė, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, dr. Giedrius Janauskas, Giedrė Milerytė.

Projektas „Lietuvių egzodo paveldo likimai“ yra skirtas egzilio paveldo Lietuvoje ir užsienyje likimams: informacijos apie paveldo išsibarstymą surinkimui, analizei bei sisteminimui. Jo tikslas – atpažinti, rinkti, sisteminti duomenis apie lietuvių išeivijos archyvinį palikimą Lietuvoje ir surinktos informacijos pagrindu sukurti egzodo paveldo duomenų bazę. Jo pranašumas yra tai, jog praktiniai darbai yra siejami su teorinių tyrimų rezultatais. Iki šiol Lietuvoje nėra jokios institucijos ar organizacijos, kuri sudarytų galimybes mokslininkui lengviau rasti informaciją apie išeivijos lietuvių archyvinį palikimą Lietuvoje vienoje sisteminėje duomenų bazėje. Tokio pobūdžio duomenų bazė internete palengvins tyrinėtojų darbą ir bus plačiai naudojama.